Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7403&FId=10378&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo katinas ir gaiduks. Susišnekėjo katinas su gaidžiu aitie in girią o gyvenimą sau vestie. O tas katinas mokėjo an smuikos žaist. Jiedu nuvėjo in girią, pasistatė stubelę. O tas katinas vis, būdavo, aina in girią medžiot, o tam gaidukui sako:
– Tu niekam durių neatidaryk, kad ir kasžin kaip šauktų.
Katinas, būdavo, pečenkas neša. Jiedu, būdavo, kepa ir valgo. Ir teip jiedu gražiai ilgai gyveno.
Ale vieną sykį išėjo katinas in girią. O dažinojo lapė apė jų gražų gyvenimą – atbėgus pas tą stubelę, prašo gaidžio, kad atidarytų dureles. Tas gaidys mislija: „Kas čia ką man padarys... Aš dabar nieko nebijau“. Ėmė atdarė durukes, o lapė pagriebė tą gaidį ir neša, o tas gaidys šaukia:
– Katinėli broleli, jau mane lapė neša per kalnus, per kadugynus in savo dvarą!
Tas katinas išgirdo tą šauksmą, tai jis – vyt! Vijo vijo, jau tik pas volą – ta lapė šmakšt inlindo, ir jau katinui nėr kas daryt. Tai jis atsistojęs pas volą ir žaidžia tokią dainą:
– Vienas buvo Lukošiukas,
Antras – Tamošiukas,
Viena buvo Mažiuliukė,
Kita – Diduliukė.
Viens lapuks, išgirdęs tokį gražų žaidimą, sako:
– Bėgsų pažiūrėt, kas čia teip gražiai žaidžia.
Tas kaip tik galvą iškišo, katinas šmičium galvą nukirto ir vėl žaidžia:
– Vienas buvo Lukošiukas,
Kitas buvo Tamošiukas,
Viena buvo Mažiuliukė,
Kita buvo Patuliukė...
Jau kits lapuks sako:
– Lįsu ir aš pažiūrėt.
O kaip tik galvą iškišo, tas katinas vėl šmičium galvą nukirto. Ir teip, kiek jų buvo, vis po vieną lindo, ir tas katinas visiem galvas nukapojo ir vis da žaidžia.
O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut. Pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt. Nesulaukia vaikų ateinant – lenda, pajėmus kačergą, mušt vaikų, ką teip ilgai neateina. Ji ir kaip tik galvą iškišo, tas katinas ir tai lapei galvą smičium nukirto.
Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nujėmė, inlindęs in volą, rado gaidį jau parengtą pjautie. Tą gaidį atrišo, paleido. Da katinas inlindo in pečių, rado lapės pečenkų prikepta. Tais pečenkas išėmė, suvėdė, parėjo in savo stubelę ir gyveno.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 488-490, Nr. 227
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 227
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal