Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7490&FId=10465&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo viens toks kaip ir puspaikis žmogus ir turėjo apie dvyliką margų lauko. Kad jis kada ką dirbdavo, jam nieks nesisekė. Aria jis pakelėj, vagą nuvaro, ta vaga atgal atsiverčia. Atjoja šventas Jurgis, sako:
– Kur josi?
Sako:
– Josu pas Dievą pasišnekėtie.
Sako:
– Paklausk pas Dievą, kodėl man teip nesiseka.
Sako:
– Gerai, paklausu.
– Ale tai an čia negrįši. Palik, – sako, – man vieną kilpą, tai paskui tu turėsi an čia sugrįžt.
O tos kilpos buvo auksinės. Paliko jas šventas Jurgis ir nujojo. Paklausė pas Dievą, tas sako:
– Jam sektųsi užgint.
Sugrįžo šventas Jurgis atgal pas tą žmogelį, sako:
– Dievas sakė, kad tau geriausia sektųsi užgint: ką no ko – užgint. Dabar, – sako, – reiks jot, duok kilpą.
Sako tas žmogus:
– Kokią kilpą? Kada tu man davei?
– Na, – sako, – aš nujodams tau palikau.
– Nė jokios kilpos nežinau – jok sau.
Šventas Jurgis nujojo, o tas žmogus nuvėjo pas žydą, – žydas netoli buvo, – sako:
– Ar tu žinai ką: pirk tu pas mane aukso kilpą.
– Nu, gerai. Parduok.
Tas žydas jam lauką užsėjo, davė duonos, druskos ir visko. Ale jau tas žydas daug jam indavė, sako:
– Atnešk kilpą.
Sako:
– Jau neturu, pavogė.
Na, tas žydas netur ką daryt, apskundė in sūdą. Tas žmogus ant provos neina. Tas žydas atėjo vadyt. Sako:
– Neturu kuom apsivilkt, kaip aš aisu...
– Nu, aš duosu.
Atnešė žydas jam sermėgą, čebatus, kepurę. Nuvėjo in sūdą. Jau beveik jam prisūdijo pinigus, ale sako tas žmogus:
– Tai kaip peisočius gauna valią, sakytų, kad jo ir šita sermėga...
Žydas sako:
– Nu, kaip mano? Aš tau daviau...
– Tai kaip žydas valią gauna – sakytum, kad tavo ir šitie čebatai, ir kepurė?
Žydas:
– N’o kaip, mano! Aš tau daviau.
Sūdžios tuojaus paliepė žydą išmest, kad jau žydo viskas: ką tik tur tas žmogus, tai vis žydo... Ir buvo po provai. Žydas nieko negavo, o tas žmogus parsidavė tą aukso kilpą, gavo gerai pinigų ir pradėjo gerai gyvent – jau jam sekėsi.

PATEIKĖJAS: P. Mikeliūnas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 252-253, Nr. 114
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 114
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal