Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7491&FId=10466&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo du broliu: viens labai bagotas, o kits biednas. Tas pavargėlis turėjo netoli to bagočiaus stubelę, o kaipo nieko neturėdams, su vaikais tolydžiui lįsdavo pas tą bagočių, o bagočius labai jo nekentė. Ale vieną sykį aidamas rado an tako gulint negyvą šunį. Sako: „Reik tą šunį nunešt no tako“. O kad tą šunį pakėlė, žiūri, kad tas pilnas šuo pinigų raudonųjų. Parnešė tą šunį namon, išpylė pinigus, žiūri, kad tas šuo vėl pilnas pinigų. Vėl iškrėtė, ir teip kad tolyn – daugyn. Jau jis prikrėtę didelę krūvą pinigų, sako:
– Aik pas dėdę, paprašyk puskartę.
Tas vaiks nuvėjęs paprašė puskartę. Dabar tas bagočius mislia: „N’o ką jis dabar mieruos? Jau kiba gau kur išsukt rugių ant duonos“.
Parnešė tas vaiks puskartę, sumieravo, kiek jau jis ten turėjo, porą raudonųjų užkišo už lanko ir liepė tam vaikui nešt, atiduot ir padėkavot dėdei. Tas vaiks nunešė, padėkavojo už puskartę. Ale tas pajėmęs pamatė, kad už lanko užkišta aukso pinigas. Jam labai buvo dideli dyvai, kur jis gau pinigą tokį. Aina jis pas tą vargšą brolį. Nuvėjo pas jį, sako:
– Kur tu gavai tokį pinigą?
– Aš, brolau, ne tai ką tą turėjau, ale aš jų turu dikčiai, kelias puskartes.
Parodė jam – tas už galvos nusitvėrė, kad tas pavargėlis tur tiek pinigų. Sako:
– Kur tu jų gavai?
– Aš radau tokį šunį ant tako, pilną pinigų. Ir dabar da krečiu...
Tas bagočius nusigando. Parėjo namon. Iš godulystės negal trivot, nežino, kaip jis no jo tą šunį atimtų. Tuojaus papjovė savo juodą jautį, nujėmė skūrą su ragais ir su kojom. Vakare in tą skūrą inlindo, atėjo po langu, sako:
– Atiduok mano šunį.
Šits klausia:
– O kas tu per viens, kad tu nori to šunies?
Sako:
– Aš velnias, atiduok man.
Da tą vakarą nedavė. Antrą vakarą kaip tik sutemė, teip tas vėl su tais savo ragais po langu brūžina, vėl baudžia atiduot. Da vėl nedavė. Trečią dieną jis tą savo šunį tankiai krėtė, o kad atėjo vakaras, jau tas velnias vėl po langu. Tuojaus ragais langą išdūrė. Tas persigando ir išmetė per langą tą šuns skūrą, o tas pasijėmęs nuvėjo namon. O ta skūra jau daugiau nedavė pinigų. O kad parsinešė, norėtų tą skūrą nusivilkt – jau neina. Ir priaugo ta jaučio skūra prie jo, teip ir turėjo vaikščiot kaip velnias. Tai godumas ką daro! O tas jo brolis su tais pinigais prisipirko laukų ir gražiai gyveno.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 254-255, Nr. 115
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 115
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal