Knygadvario objektas "BsTB 2 259-120 Pasaka AT 921B – Apie vienų žmagų, katras su pačiu pinigus kase" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7495&FId=10471&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas žmagus, aidamas naktį par miškų, pamate pinigus degunt. Tuoj insižymėja vietų ir, atsinešįs iš namų lapetų, jėme kast. Jau buva beužkasųs katilų, jau ir skumbėt pradėja, bet žiūri paskui, kad tį būta ne katila, ale akmuo. Ir kalba sau: „Nu, kas gi čia do daiktas?! Tartum buvau jau užkasįs – ir vėl nebėr!“ Un šitų ja žadžių atsiliepe iš miška balsas:
– Talai tu nepaimsi šitų pinigų, kalai neatsivesi su savim ta, kas tau yra vierniausias.
Pamislija sau žmagus: „Nu, kas gi yr viernesnis – tai pati“. Nuveja abu su pačiu ir kaip tik pradėja kast, tuoj užkase didelį katilų pinigų. Bekasant teip apijeme miegas šitų žmagų, kad, niekaip negalėdamas iškįste, tare pačiai:
– Tu čia pasaugak, kad kas pinigų nenusneštų, e aš truputį prisnūsiu.
Ir, atsigulįs par kelmų, ažmiga. Ne už ilga ataina un žmagaus pačių labai gražus panaitis ir atsineše vienaj runkaj lazdų, e kitaj kapačių. Prejįs un materiškį, tare:
– Matai, kaksai tava vyras negražus ir senas. Te paimk kapačių ir nukirsk jam galvų! Dabar tu turi labai daug pinigų. Ištekėsi ažu jauna ir gražaus vyra.
Baba tai girdėdama jėme ir paklause šita panaičia. Pajėmus iš ja kapačių, kaip kirta seniui kaklan, bet taj minutej panaitis pakiše lazdų, ir baba vietaj seniui kaklan kabarkš lazdan. Lazda sudave seniui par kaklų, senis jėme ir nubuda. Tik nuskvataja panaitis ir prapuola, e draug prapuola ir pinigai. Senis, nesuprasdamas, kas čia daras, daires aplink ir klause:
– Kas čia yr?
Atsake jam balsas:
– Nepajimsi tų pinigų del ta, kad neatsivedei, kas yr tau vierniausias. Pati nera tau vierna del ta, kad narėja tau galvų nukirst. Raike tau atsivest šuva!
Ir nebegava žmagelis pinigų ažu pačias.

FIKSUOTOJAS: Jonas Sirvydis

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 259-260, Nr. 120
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 120
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: (morališka) užkeikti pinigai.

Spausdinti

Atgal