Knygadvario objektas "BsTB 2 264-126 Pasakojimas – Apie Raugų Urbaniukų" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7510&FId=10485&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Jūžintų parapijas Raugų ulyčiaj yra gaspadarius Urbanas. Dabartinia Urbana senelia bralis numire baisu smerčiu. Tinai, galui Dauliūnų lauka, seniaus buva šilas, katrų dabar maskaliai – „paselenčikai“ – iškirta. Viškai pakraštyj šila yra baisiai didelis kalnas, vadinamas Ažnugariu*. Tas kalnas yra tikrai supiltas, nes navatniai pailgas, status, ir patys žmanes pasakaja, kad supiltas, tik kas supyle, tai nežina. Gal buva tinai vainas, del ta, kad daugelis ardami rada ir teberunda visakių pinigų ir auksinių kilpų. Bet tai visa būtų baika, ale kad tinai labai vaidenas, tai blagai!
Taigi tas Urbana prosenis nuveja nedelias dienaj grybautų tan šilan ir nusivede su savim nedidelį berniakų. Tik kų anys užlipe unt Ažnugaria – kaip pasikels viesulas, kaip jims sukt pagavįs Urbanų! Suke suke, un gala primyga un eglį ir palika. Tas berniakas, matydamas, kad Urbanas stavi, nekruta, pradėja šaukt – jam pabaisa:
– Dėde, dėde, einam namã!
Bet šitas tartum kurčias stavi, ir gana. Preja berniakas artyn ir pamate, kad ja dėdes runkas ažupkalin sumestas ir viržiais apie egles prisuktas, e anas pats visas juodas ir nebegyvas. Persigundįs vaikiakas parbėga namã.

FIKSUOTOJAS: Dominykas Sirvydis

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnų kaimas, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 264, Nr. 126
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 126
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: piliakalniai. Paaiškinimas: ažnugariu – Bs. skl. ožio nugara

Spausdinti

Atgal