Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7511&FId=10486&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo du broliu. Viens bagotai gyveno, o kits biednai, abudu ūkinyku. Vienąsyk reikėjo mokestį kokią ten mokėtie, netenka tas vargšas skatiką, prašo pas tą bagočių, kad paskolintų skatiką.
– N’o kada man atiduosi?
Sako:
– Aš padarysu šluotų, parduosu, atiduosu tau tą skatiką.
Gavo skatiką, pridėjo ten, kur reikėjo, pasidarė šluotų, nunešė in miestą, pardavė, už tuos pinigus nusipirko duonos, druskos – jau tam bagočiui vėl nėr skatiko. Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl an didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus – jau skatiką negali atiduot bagočiui, o tas jau ateina baust. Sako:
– Aš padarysu sau grabą ir užsivošu koplyčioj. Kaip ateis brolis prašyt skatiko, sakykit, kad jau aš numiriau.
Tuojaus padarė sau grabą, pastatė koplyčioj ir užsivėrė. Ateina jau bagočius baust to skatiko, o pati jo sako:
– Svainuti, jau jis numirė. Čia neturtas, negalėjom nė jum žinią duotie, nunešėm su kaimynu ir pastatėm koplyčioj. Žemė inšalus, nėr kam duobę iškirstie, kad prašils pavasaris, bus pigiau duobę padarytie – palaidosim in žemę.
Dabar tas bagočius sako:
– Palauk tu, galgone*, kad tu man negalėjai skatiką atiduotie, aš tau už tą skatiką atiduosu!
Vakare susivijo viržį ir aina už skatiką atiduotie. Atėjo ant šventoriaus, žiūri, kad per šventorių ateina dvylika vyrų, o tai buvo žmogžudžiai. Tenai stovėjo trys liepos pas koplyčią, tas bagočius prisibloškė prie liepų. Atėjo tie žmogžudžiai in koplyčią, atsinešė daugybes pinigų, suskaityt jų negalima, ir atsinešė sidabrinį kardą. Užsižibino žiburį, su kepure padalino in dvyliką dalių. Gerai! Jau tuos pinigus padalino, ale tą kardą negali pasidalytie. Stovi ten tas grabas. Sako:
– Katras šį grabą pusiau perkirsim, tai tam bus tas kardas.
Viens pasmagino, kits ir t. t. Sako:
– Nieko nebus.
O jau tas tur grabe pilnas kelines. Mislia: kaip kirs grabą, ir jį pusiau perkirs. Ale viens smagus vyrs pajėmė, pasmagino ir jau užsimojo kirst, o jo tas grabas kaipo nesandarus buvo, kad neužtrokštų, tai jam buvo matyt. Kaip tik anas iškėlė ranką kirst, tep kap tas šoko iš grabo, suriko:
– Visi šventi, gelbėkit!
Tie visi žmogžudžiai persigando, kad numirėliai kelias, – bėgt! Išbėgo no šventoriaus, o tas pinigus susižėrė in krūvą.
Ale jiems gaila, kad jie tiek pinigų pražudė. Atsidrąsino viens, aina pas koplyčią pažiūrėt, kas daros. O tas bagočius inėjęs sako:
– Atiduok man skatiką.
O tas pamatė, kad viens žiūri pas duris, tam čiupt no galvos kepurę nutraukė, sako:
– Te tau už tą skatiką.
Tas be kepurės – bėgt! Atbėgo pas anuos, klausė:
– N’o kas ten yra?
– Jau duokit pakajų! Kas ten tų šventųjų! Rodos, gana mes daug pinigų atnešėm, o jie tik po skatiką pasidalino, o da vienam neišteko, baudė skatiko, tai viens nutraukęs kepurę mano atidavė anam už skatiką.
Tie nuvėjo savo keliais, o tas pinigus parsigabeno namon ir gerai gyveno.

PATEIKĖJAS: Adomas Krukis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 286-287, Nr. 127
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 127
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: galgone – Bs. išn. No turk. – totoriško žodžio galagan – mažas pinigas = 10 centimų.

Spausdinti

Atgal