ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7514&FId=10489&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Tėvai turėjo kitąsyk jau užaugusią dukterį, o kaip kitąsyk jaunikiai vis, būdavo, ketvergais važuoja pas mergas, ant ketvergo tie tos mergos tėvai turėjo su reikalu kur išvažuotie, o motina insakė dukrai:
– Šiandien tokia diena, gali atjot jaunikiai, tai jeigu atjotų, tai tu pasidabyk, apsivilk papetėm, išimk iš po pečiaus kiaušinių, nušutyk, padėk sviesto an stalo...
Tėvai išvažiau. Ne po ilgam ir atjoja jaunikiai. Toj merga, kaip tik pamatė jaunikius, tuojaus viską nusirengė, apsivilko papetėm ir vaikščioja nuoga po stubą. Atėjo jaunikiai in stubą, žiūri, kas čia per putė. Ji tuojaus atnešė jiems sviesto, padėjo an stalo, pati lenda po pečium kiaušinių išimtie. Kaip tik pasilenkė po pečium, jos visi rykai pasirodė. Viens pasikabinęs sviesto gniūžtę dribt jai in pasturgalį, o ji išsikabino iš šiknos tą sviestą, atnešus dribt an torielkos, sako:
– Ko drabstot Dievo dovaną...
Nušutino tų kiaušinių, pusžalių atnešė, an stalo padėjo, o tie jaunikiai rado tėvo skrybėlę kerčioj an suolo, tai tuos kiaušinius visus sumušė in tą skrybėlę.
– N’o, – sako, – pinigų ar tau nežada tėvai kiek duotie?
Sako:
– Žada, palaukit, aisu atneštie.
Žinojo, kur tėvo pinigai stovi, atnešus jiems pasigerydama, kad jau ją imtų, padavė jiems tuos pinigus. Ale tepjau ji jų pasiklausė:
– O kaip jūs pravardė?
O tie sako – viens sako:
– Mano pravardė „Ar nematei tokio“.
O kits:
– „Iš kur aš“.
Parvažiavo tėvai.
– N’o ką, ar buvo jaunikiai?
Sako:
– Buvo.
– Ar pasirėdei?
Sako:
– Pasirėdžau. Apsivilkau papetėm. Ale, mamyte, koki baikinykai! Aš jiem padėjau sviesto an stalo, tai viens pasikabinęs gniūžtę man dribt in šikną, kaip aš pasilenkiau iš po pečiaus kiaušinių imtų.
Motina sako:
– Jau, rods, tu dabar pasirėdei.
Tėvas:
– N’o pinigus ar ir atdavei?
Sako:
– Atdaviau.
– Ar nepasisakė, kokios jų pravardės?
– Viens sakė „Iš kur aš“, o kits – „Ar nematei tokio“.
Tas tėvas pagriebė tą savo skrybėle iš kampo, užsimovė su tais skystais kiaušiniais an galvos. Tie kiaušiniai bėga per veidus, – bėga ir rėkia:
– Ar nematei tokio? Iš kur aš?
Sako:
– Nežinom, iš kur tu. Ir visokių matėm, ale da tokio kiaušiniuoto niekad nematėm.
Ir teip nuvėjo tų pusdurnių reikalas.

PATEIKĖJAS: Papasakojo O. B.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 292-294, Nr. 129
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 129
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal