Knygadvario objektas "BsTB 2 271-132 Pasaka AT 312 – Apie devynius bralius ir vienų seserį" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7520&FId=10495&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena seniau vienam venasėdyj terp miškų devyni braliai ir viena sasuo. Par ilga sasuo ištekėja kur tį tali už vyra. Gyvena ana tinai, gyvena. Labai pasilga sava bralių ir sumislija vienakart važiuote un juos kieman. Prisikepe bundelių, visiem devyniem braliam pa vienų. Paskui insdėja verpstį ir devynius kuodelius linų. Mislija sau, tinai beviešėdama par bralius suverps ir suaus žėdnam braliui pa marškinius. Ir išvažiava.
Bevažiuodama par didelį girių, sutika devyniagalvį velnių, katras jai tare:
– Devyniabral devyniabral, aš taũ pjausiu!
Nusgundus materiške ir, nebežinadama, kas daryt, pradėja mėtyt jam bundeles, katras vežės del bralių. Bet kų tį jam tas bundeles! Žėdna galva prarija pa vienų ir vėl sake:
– Devyniabral devyniabral, aš taũ pjausiu!
Nebeturėdama ka mėtyt, numete verpstį ir kuodelius, kuriuos tuoj devyniagalvis sudaraja ir vėl sake pjausiųs. Un gala mata, kad jau ir arklį baigia ryt, ir un vežėčias gretinas. Nebesumanydama materiške, kas daryt, šaka iš ratų ir inlipe ųžalan. Devyniagalvis prarija ir vežėčias. Matydamas, kad ana aukštai inlipe, ir negalėdamas jas pasiekt, jėme graužt ųžalų. E materiške, devynių bralių sasuo, sėdi ųžali nei gyva, nei mirus ir nežina kas daryt.
Štai pamate gegužį skrendunt ir pradėja jų prašyt, kad duotų žinių jas devyniem braliam. Nuskrida geguže un vyresniąja bralia palungį ir jėme kukuot:

– Devyni braliai, kukū,
Jūsų sesiule, kukū,
Pati dešimta, kukū,
Ųžali sėdi, kukū,
Devyniagalvis, kukū,
Ųžalų graužia, kukū!

Užgirda vyresnysai bralis ir tare:
– Vykit šalin gegužį! Kų čia ana, palungėn atskridus, ausis kurtina.
Priskrida prie untraja bralia palunges ir teip pat ažkukava. Bet ir tas liepe nuvaikyt. Paskui prie trečiaja ir prie ketvirtaja ir visus išailiaja, bet visi nuvaike. Tadu nuskrida geguže girian ir pasake devynių bralių saseriai, kad jų visi braliai nuvaike. Pajėme ana numave nuo sava piršta vinčiavatinį žiedų ir, padavus gegužei, liepe, kad nuneštų ir paduotų jauniam braliui ir pasakytų, kad jau devyniagalvis pusį ųžala nugrauže.
Nuskrida geguže jaunia bralia palungėn ir ažkukava. Kaip preja jaunis bralis gegužės vaikytų, tadu geguže – tilinnnn ir inmete žiedų sklenyčian, katra buva padėta un lunga. Pasižiūrėja bralis ir pažina, kad tai yr saseries žiedas. Ir klause gegužį, iš kur ana jį gava. Geguže atsakydama užkukava:

– Devyni braliukai, kukū,
Jūsų sesiule, kukū,
Pati dešimta, kukū,
Ųžali sėdi, kukū,
Devyniagalvis, kukū,
Ųžalų graužia, kukū
Baigia jau graužte, kukū!
Lakinkit kurtelius, kukū,
Galųskit šableles, kukū,
Vaduokit sesiulį, kukū!

Pasake tadu jaunis bralis kitiem, ir sušaka visi devyni braliai galųste šablas ir lakinte kurtus. Paskui šaka visi unt arklių ir nu jat šuoliais girian.
E devyniagalvis jau baigia graužt ųžalų. Begrauždamas girdi, kad kas atatrinkia par girių. Paklause paklause ir saka:
– Devyniabral devyniabral, ar tik ne tava braliai su kurtais atmedžiaja?
Tan žadin geguže atsaka:

– Kukū, tai ne jas braliai, kukū,
Kukū, tai girias ūžia, kukū,
Kukū, tai medžiai griūva, kukū!

Aprimįs devyniagalvis vėl jėmes graužt. Viškai jau baigia graužt, – e teip skubia, e teip skubia, kad tik graičiau pagraužt. Jau sulaide duntis lig pačiam galui, sylydamas kų daugiau nukųst. Jau pradėja linkt un žemį ųžalas, e devynių bralių sasuo nei gyva, nei mirus: turis inskabinus in ųžala viršūnį.
Tik tuo laiku suūže, sutreškėja krūmai – iššaka iš tunkumynes devynių bralių kurtai ir puola visi draug un devyniagalvia. Vienkart prišaka visi devyni braliai ir nukapaja jam galvas.

PATEIKĖJAS: Barbora Sirvydaitė

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnų kaimas, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 271-274, Nr. 132
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 132
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinė-istorinė.

Spausdinti

Atgal