Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7523&FId=10498&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vieną sykį buvo du jaunikiu. Dabar vienas rengėsi vestie, pajėmė aną in piršlius ir joja. Kaip kitąsyk raiti būdavo, joja pas mergą. Bejojant to jaunikio šyvis ėmė ir nuklimpo in grabe. Tas piršlys pajėmęs už vuodegos suko suko ir išsuko iš grabės. Kaip jau atjojo pas mergą, prikepė jiem bliūdą blynų, – susėdo valgyt. Tas piršlys išvalgė iš savo pusės blynus, o jam da mažai, imt iš kitos pusės – teip nesmagu, tai jis, pajėmęs už krašto bliūdo, teip pasakoja:
– Kad, – sako, – mes jojom, tai šyvis nuklimpo in grabę, tai aš šiteip, kaip tą bliūdą, pajėmęs už vuodegos sukau sukau ir išsukau iš grabės.
Jau jis vėl atsisuko tą kraštą su blynais pas save ir vėl valgė valgė ir visus išvalgė ir iš jaunikio pusės.
Jiems ten bešnekant, jau sutiko, viskas gerai. Užpuolė ir vakaras, jau jie tur nakvot. Paguldė juos teip kitam gale stubos. Kaip tas jaunikis užmigo, tas piršlys ėmė an durių stalą užstatė. Pabudo naktij tas jaunikis, sako:
– Aisu laukan.
Ateina pas duris – stalas. Ateina, kur stalas buvo, – durų nėra. Išeit jau per kur nėra, ir turėjo prigadyt stuboj. Dabar tas piršlys sako:
– Čia yra aukštinis, ėmęs išmesk, nes bus negražu, kaip ateis anryt.
Tas jaunikis kaip mes in lubas, tai jam an galvos, nes aukštinio nebuvo, – visas išsibjaurino. Dabar sako piršlys:
– Čia yra statinė vandens, lįsk, nusimazgosi. Koks tu būsi, kaip ateis anryt merga.
O ten garborius dažė juodai skūras, tai stovėjo statinė juodos kvarbos. Tas jaunikis tuojaus viską grait nusirengė, inlindo nusiplaut. Kaip inlindo, teip ir pajuodo kaip tas pats velnias. Ale jis nieko nežino, ką jis toks juodas, o tas piršlys ėmė jam drapanas pakavojo. Išlipo jaunikis iš statinės, imtų apsirengt – neranda drapanų. Sako piršlys:
– Tegu, gulk teip ant šiaudų, tai čia nusimaišė kur in šiaudus, kaip bus šviesu, tai rasi.
Tas jaunikis atsigulęs užmigo, o tas piršlys povaliai išėjo laukan ir išjojo namon. Anryt jau šviesu. Pabudo tas jaunikis, žiūri – jau jo piršlio nėra. Visas juodas, apsirengtų – drapanų neturi. Atsisėdęs sėdi už stalo. Pirmiausiai ateina merga pažiūrėt. Atsidarė duris, žiūri, kad sėdi juodas už stalo. Tep tuojaus duris uždarė. Atbėgus pas tėvą, sako:
– Velnias suvėdė piršlį ir jaunikį, tik pats sėdi dabar už stalo.
Atėjo tėvas pažiūrėt, na – teip yr. Netoli buvo kunigužis. Tuojaus nusiuntė pas kunigužį, kad ateitų šventyt velnią. Kunigužis tuo užsisėdo an šimelės jot, ir paskui atbėgo dveigė kumelaitė. Tas kunigužis tuo – in stubą, ėmė šventyt. Tas jaunikis kaip šoks prie kunigužio, tas kunigužis – bėgt! Užsisėdo an savo kumelės bėgt, o ans, užsisėdęs an tos kumelaitės, vyt paskui! Tas kunigužis ką tik spėjo insiverst in savo stubą, o tas jaunikis paleido tą kumelaitę ir nuvė savo keliais. O tas kunigužis vos nenumirė no išgąsties, o tas piršlys apsivedė su tąj merga.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 295-296, Nr. 131
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 131
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal