Knygadvario objektas "BsTB 3 309-137 Pasaka AT 660 – Apė daktarus" >> "Teksto 1997 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7535&FId=10510&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo kitąsyk trys daktarai. Jie, suvėję in karčemą, begerdami ėmė rokuotis, katras išmintingesnis. Vienas sako:
– Aš išsipjausu sau akį, padėsu, o po trijų dienų atėjęs insidėsu ir prisigydysu.
O antras sako:
– Aš nusipjausu ranką, o po trijų dienų prisidėsu ir prisigydysu.
O trečias:
– Jūs tai baikė – ranka ir akis. Ale aš išsipjausu pilvą, padėsu, po trijų dienų insidėsu ir prigydysu.
Ėmę visi išsipjovė: viens akį, antras ranką, o trečias pilvą. Sudėjo visi in cėberį ir paliko pas šinkorių ir sako:
– Dabar sergėk mūs tais dalis, kad neprapuldytum, jeigu prapuldytum, tai būsi mirčia baugyts, o mes po trijų dienų ateisim, tai mum paduosi.
Su tuom žodžiu tie gydytojai išėjo, o tas šinkorius padėjo tą cėberį. Ale kur buvęs nebuvęs prisitaikė šuo, ėmęs viską ir suėdė.
O jau trečią dieną apsižiūri šinkorius, kad jau cėberij nieko nėr, – nusiminė iš baimės, nežino, ką beveiktie, vaikščioja kaip žemes pardavęs.
Ateina viens žmogus pas tą šinkorių, žiūri, kad teip šinkorius nuliūdęs, klausia:
– Kas tau yr?
Tas jau jam nieko nesako, o tas žmogus sako:
– Tik tu man sakyk.
Anas šinkorius jam sako, kad teip ir teip pasidarė, o tas žmogus sako:
– Tai maža baika. Ar turi katę?
– Turu.
– Na, tai pagauk, išpjauk akį ir indėk in cėberį, – ar jis žinos.
Pagau katę, išpjovė akį, indėjo in tą cėberį. Šinkorius:
– N’ale kur gausim pilvą?
– Ar turi kiaulę?
– Turu.
– Na, tai išpjauk, indėk in cėberį, bus gerai.
Šinkoriaus jau biskį dūšia attoko:
– Jau dabar šuos turim, n’ale kur gausim ranką?
O ans žmogus sako:
– Yra čia mieste toks vagis, girtuoklis. Jį pašauksim, nugirdysim gerai, parsimesim, nupjausim ranką ir išmesim naktij laukan.
Teip ir padarė. Pašaukė tą vagį, nugirdė, ranką nupjovė ir išmetė naktij laukan. Jau jis tur viską. Padėkavojo tam žmogui ir gerai dar užmokėjo už jo gerą išmislą.
Antryt atėjo tie trys gydytojai, pajėmė tas savo akį insidėjo in kaktą, prisigydė. Antras pajėmęs ranką prisidėjo, prisigydė. Trečias pajėmęs pilvą prisidėjo, prisigydė. Po darbui liepė šinkoriui atnešt valgyt – atnešė. Jie sau valgo visi atskyrium. Valgo tas su savo tąj akia, ir vis žiūri toj akis, ar nebėga pelė. O tas su savo ranka mislia, kad gautų tą ranką in svetimą kišenių inkišt. O kad pavalgė, tas mislia su svetimu pilvu, kad ant pabaigos gautų po valgiui žmogaus šilto mėšlo užkąst, tai jam būt už viską gardžiausia.

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 309-310, Nr. 137
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 137
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal