Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7561&FId=10536&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena senelis ir babele. Turėja anys sūnelį ir dukrelį. Jėme babele ir numire. Tadu senelis ženijas untrakart ir pajeme pačių laumį raganų. Šita mačeka labai pradėja neužkįst sava pasūnia ir padukras ir vis gnižina senelį, kad tas sava sūnų papjautų ir mėsų jai išvirįs ataduotų. Tėvas nuvede sūnų miškan, nuneše jam valgyt unt ilga laika ir palika jį tinai, o pačiai nušava kiškį ir ataneše namã.
Laume valga kiškia mėsų, e kaulus meta pra lungų aran. Atskrida juodvarnis ir saka:

– Krun krun, čia ne sūnaus mėsa!
Krun krun, čia pilka kiškelia mėsa!

Tų išgirdus laume suprata, kad jas vyras jų apgava. Kiškelia mėsų numete ir šaka un vyra barties, kal sūnaus nepapjave. Nebėr seneliui kur dėties. Nuveja vėl miškan, papjave sava sūnų ir, atnešįs namã, atadave laumei. Laume linksma pasdėjus un stala valga ir kaulus meta aran pra lungų. Atskrida juodvarnis ir, nuslaidįs un lunga, saka:

– Krun krun, čia tai sūnaus mėsa,
Krun krun, čia ne pilka kiškelia mėsa!

Laume pasūnį visų suvalge, e kaulus aran išmete. Išeja aran sesuo, surinka visus bralelia kaulelius ir, nunešus ažu klaima, sudėja ruduolėlia gūžtan. Atskrida pavasarį ruduolėlis ir išperėja iš tų kaulelių labai gražų berniukų. Berniukas, išlipįs iš gūžtas, nuveja miškan, inlipe eglen ir sėdi sau. Besedėdamas pamata, kad atvažiuoja gelumbių kupčius, ir aždainava šiteip:

– Man’ tėvelis papjave papjave,
Laume ragana prarija prarija
Ir kaulelius išmete išmete,
Sesiutėle surinka surinka,
Baltan skarelen suriše suriše,
Ruduolėliui gūžtan padėja padėja,
Ruduolėlis išperėja išperėja.

Kupčius klause klause berniuka dainuojunčia ir, pasgailįs ja, numete jam gelumbių, kartūnų ir kitakių daiktų. Jam nuvažiavus berniukas susijeme visa ir vėl inlipe eglen.
Atvažiuoja žmagus su vežimu girnų. Berniukas tuoj ir aždainava:

– Man’ tevelis papjave papjave,
Laume ragana prarija prarija
Ir kaulelius išmete išmete,
Sesiutėle surinka surinka,
Baltan skarelen suriše suriše,
Ruduolėliui gūžtan padėja padėja,
Ruduolėlis išperėja išperėja.

Žmagus klause klause ir, nieka daugiau neturėdamas duot, išmetįs girnapusį, nuvažiava sau. Berniukas išlipe iš egles ir, susjėmįs visas gelumbes ir girnapusį, nuveja sava tėva namuos. Buva tumsi naktis. Berniukas užlipe un gryčias dungčia ir kaip tik pradėja aušt*, tuoj uždainava. Užgirdus laume siunčia sava padukrų, sakydama:
– Aik nustumk nuo gryčias – kas tį taks gieda!
Išejus mergyte pažina sava bralį, ir bralis, jų pažinįs, numete jai visakių davanų ir vėl dainuoja sava dainelį. Užgirdus laume labai ažpyka ir bėga su kačergu ja ažmuštų, bet kaip tik iškiše galvų iš priemenės, berniukas palaide nuo dungčia girnapusį ir ažumuše laumį raganų. Tadu berniukas nulipe, ir gyvena visi gražiai ir laimingai.

PATEIKĖJAS: Antanas Kvederas

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dvirėžiai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 294-295, Nr. 145
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 145
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitinė-istorinė. Paaiškinimas: aušt – Bs. skl. švist

Spausdinti

Atgal