Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7584&FId=10559&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Seniau, kai vaikščiaja Kristus pa svietų, ažeja vienakart miestan ir pradėja ieškat naktigulta, nes vakaras buva. Turėja Kristus su savim du makytiniu, vardais Petrų ir Janų. Kristus tare:
– Aikim špitalen, tinai ubagėliai mums priims unt naktigulta, ir pergulesma.
Bet Janas buva girdėjįs, kad karčemaj veselnykai su muziku labai gražiai graja, e raikia pridurt, kad anas viškai jaunas bernaitis tebuva, labai jam narėjas pasklausyt muzikas. Del ta ir pradėja Kristų kalbint, kad veli aitų karčeman un naktigulta, sakydamas:
– Tai, Viešpatie, kų čia mes tuos ubagėlius kliudysma – aikim veli karčeman, tai čia ben plačiai ir pavalniai galėsma atsilsėti!
Kristus ant takių ja žadžių nusišypsaja, nes numane makytinia mislį, ir dave jam valių. Nuveja anys visi trys karčeman. Čia karčemnykas juos prijeme ir dave jiem plačių ir minkštų lavų, katran visi trys sugule: makytinis Janas un krašta, pats Kristus viduryj, e Petras prie sienai.
Ne už ilga veselnykai, girti būdami ir visur besibaldydami, susgrūda ir tan kamaran, kur Kristus su makytiniais gulėja. Jėme ir tinai anys grat ir šakt. Bešakunt vienas jau labai girtas, užmatįs, kad lavaj guli, susuka un kitus:
– Vyrai, aikit šį! Pamėginsma, ar kietas nugaras šitų girtuoklių, katrie čia lavaj gulia!
Un tų žadžių prišoka ben keli ir tuoj capt Janų nuo krašta ir nu šlajuot par nugarų su virvagaliu. Prilupį, kiek tik pareja, veselnykai sviede Janų lavan ir vėl jėme šakt. E Kristus tare Janui:
– Gulk tu un mana vietas, kad kartais vėl anys nesumislytų tavįs lupt.
Tų pasakįs Kristus atsigule un krašta, e Janų pagulde vidurin. Prisišakį veselnykai preja un lavų ir sušuka:
– Dabar jimkim vidurinį!
Ir vėl Janų išsitrauke iš viduria ir vėl šveite, kiek tik narėja. Un gala vėl inmete lavan, sakydami:
– Pakaks ir tam.
Dabar Janas pradėja Petrų prašytes, kad laistų jį un sava vietas prie sienai. Petras tuoj atsigule viduryj, e Janas drebėdamas ažsiglaude ažu ja. Veselnykai šakį šakį ir kalba:
– Dabar jimkim ir išplaninkim kailį tam, kur prie sienai guli.
Tų pasakį vėl išsitįse iš lavas Janų ir vėl jį baisiai prilupe.
Nuo tuo laika Janas ne tiktai kad nevadindava karčeman unt naktigulta, bet ir pažiūrėt un jų nenarėja. Kristus kai kadu tyčia užmindava:
– Kurgi aisma pernaktavatų – maž ir karčeman?
Tai Janas tuoj sušukdava:
– O ne, Viešpatie! Aikim geriau špitalian!

PATEIKĖJAS: Dominykas Sirvydis

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnų kaimas, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 314-315, Nr. 153
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 153
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: krikščioniška.

Spausdinti

Atgal