Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7596&FId=10572&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo dieduks ir bobutė, turėjo vaiką ir mergaitę, ir turėjo jiedu ožką. Tėvas nusiuntė tą vaiką ožką ganytie, tas vaiks ją visur ganė po javus, po pievas, parginė namo. Tėvas klausė pas ožką:
– Ką tu šiandie ėdei, ką tu šiandie gėrei?
– Klevo lakštą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.
Tas tėvas perpyko ant vaiko, kad negerai ganė, išvarė tą vaiką. Anryt išvarė tą mergaitę ožką ganyt. Toj ją visur priganė, vakare parginė namo. Klausė dieduks:
– Ką šiandie ėdei, ką gėrei?
Ta ožka vėl meluoja:
– Klevo lakštą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.
Išvarė ir tą mergaitę. Anryt išvarė savo bobą ganyt ožką.
– Ale, – sako, – jau tu ją gerai priganyk, pagirdyk čystu vandenėliu.
Toj boba priganė, pagirdė. Klausė dieduks:
– Ką ėdei, ką gėrei?
Toj vėl tą patį:
– Klevo lakštą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.
Supyko an bobos, kad negerai ganė, išvarė ir bobą. Anryt išsiginė pats dieduks ožką ganyt. Priganė po javus, po pievas, pagirdė čystu vandeniu, vakare parginė namo, suvarė in tvartą. Ale atėjęs klausė pas ožką:
– N’o šiandie ką ėdei, ką gėrei?
Sako:
– Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.
Tas dieduks sako:
– Tai tu vis teip melavai, aš turėjau išvyt vaikus ir bobą per tave...
Pasigau tą ožką, pasikabino, gyvai skūrą lupt. Nulupo pusę, virvutė nutrūko, ta ožka pabėgo. Tai ožka iš skaudėjimo netur kur dėtis. Nubėgo in girią, rado lapės volą, inlindo. Pareina lapė, sako:
– Kas čia mano nameliuos?
O toj ožka sako:
– Aš, ožka rabata, pusiau skusta, pusiau lupta, su aukso rageliais, sidabro nageliais, su kojele trept, su rageliu barkšt, purkšt – perplėšu!
Persigando laputė no tokio baisaus gyvulio, aina verkdama, sutiko vilką.
– Ko tu verki, kūmute?
– Ką aš neverksu, kas mano nameliuos yr!
Vilkas:
– Aiva, aš išvysu.
Aina. Atėjo pas volą vilkas:
– Kas laputės nameliuos yr?
– Aš, ožka rabata, pusiau skusta, pusiau lupta, su aukso rageliais, sidabro nageliais, su kojele trept, su rageliu barkšt, purkšt – perplėšu!
Persigando ir vilkas. Aina abu rėkdamu, sutiko mešką. Klausė meška:
– Ko judu verkiat?
– Ką neverksim, kas kūmutės nameliuos yr!
Meška:
– Aime, aš išvysu.
Nuvėjo pas volą:
– Kas laputės nameliuos?
– Aš, ožka rabata, pusiau skusta, pusiau lupta, su aukso rageliais, sidabro nageliais, su kojele trept, su rageliu barkšt, purkšt – perplėšu!
Išgirdo meška tokią kalbą, persigando. Aina visi, patiko ažį. Klausė ažys:
– Ko jūs verkiat?
– Ką mes neverksim, kas laputės nameliuos yra...
O ažys sako lapei:
– Jei priimsi mane susiedaut, tai aš išvysu.
– Priimsu, tik išvaryk.
Atėjo pas volą, susirietė in kamuolį, insirito in volą, kaip ėmė su savo ylom in tą nuluptą šoną varyt, – toj ožka, negalėdama iškęst, šoko iš volos. Kaip tik iššoko bėgt, vilkas capt sudraskė, suvėdė po šmotą, o lapė likosi su ažiu gyvent savo nameliuos.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1895

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 345-347, Nr. 151
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 151
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal