Knygadvario objektas "BsTB 2 321-158 Pasaka AT 940 – Apie tris jaunikius" >> "Teksto 1995 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7646&FId=10619&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyvena vienasedyj bagatas gaspadarius ir turėja labai gražių dukterį. Insmylėja šitų mergiatį trys jaunikiai. Vienas nari, kad aitų až ja, kitas – až ja, trečias vėl nari jų paimt. Mergiate, nebežinadama, kaip nuo jų atsigint, liepe jiems visiems trims vienųvakar ataite. Vienam liepe atait prietemaj, untram vėliau, e trečiam net apie vidunaktį. Tevų nebuva namie.
Sulaukus vakara ataina pirmasai jaunikis. Merga ir saka:
– Jegu tu išpildysi, kų aš tau liepsiu, tai tadu aisiu až tavį.
– Visa išpildysiu, kų tiktai liepsi! – atsake jaunikis.
– Gerai, – tare merga. – Atsigulk gryčiaj un suolelia numirelia vietaj* galu stala ir gulėk, kalai aš liepsiu.
Kaip merga paliepe, teip šitas ir dara: atsigule ir guli.
Ataja untras. Tuoj jį merga kiemi pasitika, jaunikis tuoj ir ažuvede kalbų, kad aitų až ja. Merga jam atsake:
– Jegu tu šiųnakt padarysi tų, kų aš liepsiu, tai tada aisiu.
– Aje, visa padarysiu, tik aik až manįs!
– Nu, tai gerai, – tare merga. – Šindei ažnaktavaja par mum ubagas ir numire. Gryčiaj guli. Aik ir melskis su žvaki prie jam, kalai aš liepsiu!
Su džiaugsmu jaunikis ineja gryčian, pasijeme knygų ir meldžias.
Ne už ilga lukterėjus ataja ir trečiasai. Tų teip pat merga pasitika kiemi ir saka jam:
– Jegu tu iš tiesų nari mani pajimte, tai pajimsi, ale tik ar išpildysi tų, kų aš tau paliepsiu padaryt?
Šitas atsake:
– Visa padarysiu, tik pažadėk až manį tekėt!
– Gerai, – atsake merga. – Jegu teip, tai nuveik pavietin, tinai rasi jaučia skūrų. Inlįsk tan skūran ir ataik rapam un keturių kajų. Ineik gryčian ir pažiūrėk, kas tį žiburiuoja...
Jaunikis grait nubėga, inlinda skūran ir rapaja gryčian. Pradare duris, žiūri – guli numirelis. Tuo laiku tas, katras gulėja numirėliu, užgirdįs, kad kas par duris braškina, pasižiūrėja iš pa marškas ir, pamatįs, kad ataina su ragais, pamislija, kad velnias, ir sėdas graitai un lintas. Šitas gi, katras ažu jį meldes, pamatįs, kad numirelis atsikėle, o par duris matas ragai, nebaišmanydamas, kas daryt, šaka pra lungų. Menamasai numirelis išsivija paskui jį. Dabar šitas, katras rapaja, matydamas, kad numirelis išsivija paskui anų, ku graičiausia atsistaja ir išdūme pra duris aran.
Nuo ta vakara ne vienas jaunikis iš jų nebeslunke.

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Panemunėlis, vs., Panemunėlio sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Panemunėlio parapija

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė „Karštimas“ Panemunėlio prp.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 321-322, Nr. 158
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 158
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: pasakojimas. Paaiškinimas: numirelia vietaj – Bs. skl. būk tai numirelis

Spausdinti

Atgal