ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7666&FId=10640&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas karalius, ale jam nuskaitė plemietą*, kad jis tur ait vogt, o jei neis, tai tuojaus mirs. Apsirengė naktij tas karalius vagim, aina per miestą. Sutiko kitą vagį. Klausia tas vagis:
– Kas tu per viens?
O tas karalius sako:
– Aš toks kaip tu.
– Na, tai aiva vogt.
– N’o kur aisim?
Tas vagis sako:
– Aime pas senėtą.
O tas karalius sako:
– Ne, aime pas karalių, tas daugiau tur.
Tas vagis davė tam karaliui per ausį, sako:
– Karalius tur pinigų, ale jam yr ir daug reikalų. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų...
Nuvėjo jiedu pas tą senėtą. Jiedu ten pakol priėjo, pasijėmė kiek reik jau pinigų, in tąsyk pareina tas senėta namon. Jau jam nėr kur pasidėt, palindo po lova. Ale jis parėjo, šnekasi su pačia. Toj pati klausė pas vyrą, sako:
– N’o kasžin kaip mes tam karaliui galėtumė smertį padarytie?
O tas senėta sako:
– O kaip ateis karalius rytoj pas mane, tai paduosim stiklą midaus su nuodais – išgers, ir bus galas.
Tas karalius klauso. Ale jie visi sumigo, tada jiedu abudu išėjo. Dabar sako tas vagis:
– Pasidalykim dabar pinigus.
O tas karalius sako:
– Nešim pas tave, o kaip man reiks, tai aš no tavęs pasiimsu.
Dabar tas karalius žiūrės tos teisybės. Aina pas senėtą anryt. Teisybė, padavė po stiklą midaus: senėtai čystas, o karaliui su nuodais. Ale jie prasišalino, o tas karalius ėmė apmainė: savo stiklą pastatė senėtai, o jo sau pasistatė. Sako karalius:
– Neturu kada, gerkim midų – reik man ait prie savo reikalų.
Susėdo gert. Kaip tik tas senėta išgėrė tą stiklą, teip ir išvirto.
Dabar jau reik kitą senėtą. Vieni – tokį, kiti – tokį, o tas karalius sako:
– Aš čia turu mieste, katras bus senėta.
Davė pašaukt, o kaip tik atėjo, sako karalius:
– Ar tu mane pažįsti?
Sako:
– Ne.
– O ar tu neatsimeni, kaip tu man davei per žandą?
Tas vagis atsiminė ir persigando. O tas karalius sako:
– Tu nebijok nieko: už tai, ką tu man davei per ausį, tai aš už tai tave padarau senėta.
Ir liko tas vagis senėta. Koks buvo balius, kokia linksmybė, net ir aš ten pribuvau.

PATEIKĖJAS: Adomas Berteška

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1895

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 194-195, Nr. 91
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 91
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: plemietą – Bs. išn. planeta.

Spausdinti

Atgal