Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7675&FId=10649&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buva seniau du braliai. Ne vienuos namuos anys gyvena, ale susiedijaj. Vienas buva labai turtingas, e kitas vargulis. Vienakart nuvažiava abu braliai Rygan. Turtingasai pasikinke gražų, riebų arklį, prisdėja visakia tavara. Vargulis, kiek turėja linų išbraukįs, insdėja vežimėlin, ažsikinke labai prastų sava kumelėlį ir išvažiava. Nuvažiavus Rygan, turtingasai tuoj pardave sava tavarų ir prispyle pinigų pilnų maišelį; e vargulis tik atsistaja su tavaru unt rinkas, – tik unt minutes nusgrįža šalin, atsigrįžta, žiūri – nebėr ja nei arklia, nei vežima. Šį puola, tį puola, arklia su vežimu kaip nebūta! Kur trumpa – tį trūksta! Prėja unt turtingųjį bralį, nusisake, kas jam atsitika, ir praše bralį pažyčiat ben dvigrivinų vyžam nuspirkt, bet bralis ne girdėt nenarėja.
Aina vargulis iš Rygas pėsčias dūsaudamas. Par miškų beainunt, pradėja timt naktis. Ir sutinka atainunt priešais baltų, didelį žmagų. Truputį krūptelėja, bet pasidrųsinįs vėl aina sau priekin. Kad preja artyn, vargulis klausė baltųjį:
– Kas esi?
Atsake tas:
– Esu tava nelaime.
– Mana nelaime? – kalbėja dyvydamas vargulis. – Oi, kokia didele! Ar negalėtumei, kad ben kiek mažesne man liktum?!
– Oje, del ka ne! Galiu!
Ir sumažėja nelaime ben par pusį. Da vėl praše varguolis, kad sumažėtų, ir sumažėja sulig mažu vaikeliu. Da vis vargulis narėja, kad liktų mažesne, ir atlika sulig riešučiu. Dabar vargulis išsitrauke iš kešenes tabakinį ragelį, prisgadijįs kliopt ir aždare jan sava nelaimį. Insdėja kešenen ir aina sau keliu. Preja un melnyčių, išsitrauke ragelį iš kešenes ir inmete jį prūdan. E pats ineja melnyčian, pasipraše unt naktigulta ir apsinaktavaja. Išsišnekėja su melnyku, nusisake jam vargulis sava nelaimingų atsitikimų ir sava vargus. Ryta išeinunt melnykas dave jam dešimtį raudonųjų ir davanaja gerų arklį. Parjajįs namã tuoj prisipirka reikalingų daiktų, pradėja jam geriau sektes gyvint, ir diena iš dienas vis eja bagatyn ir bagatyn. Par keletų metų jau ir vargulis nebebuva biednesnis ažu sava turtingųjį bralį.
Vienakart jį turtingasai bralis klause, iš kur jis turtingas palika. Šis jėme ir nusisake visa, kaip jis sava nelaimį ragelin inkiše ir prūdan inmete ir kaip melnykas jį apdavanaja, ir kaip jam nuo ta karta viskas geriau ir geriau pradėja sektes. Turtingasai bralis tuoj sumislija jį pražudyt. Nuvažiava un tų melnykų, katra prūdan vargulis inmete ragelį, ir pasake, kad ja prūdan inlėkįs ragelis su pinigais, del ta reikalava, kad išlaistų iš prūda undenį, už tai prižadėja melnykui brungiai ažmakėt. Melnykas sutika un ta, išlaide didumų undenia. Pasumde keletų žmanių, katrie beieškadami ir atrada. Prasidžiuga turtingasai ir mislija sau unt ana bralia: „Nebeilgai tu būsi lygus man, aš vėl palaisiu tava nelaimį!“ Grait pagriebe ragelį ir atakiše, tik šmurkš ir išlinda vargulia nelaime ir pasdare labai didele. Pasipurtina ir tare un didžturtį:
– Ai, kaks tava bralis palaidūnas! Aždare mani ragan ir narėja aždusinti! Labai dėkui tau, kad man palaidei: dabar aš tau būsiu tikra prietelka ir nuo tavį niekadas neatstasiu!..
Išgirdįs tuos žadžius, turtingasai persigunda, net nubala, e nelaime lika nematama.
Važiuojunt namã tuoj pirma nelaime atsitika: arklys pasbaidįs išmete ir kajų sulauže. Baigdamas važiuot namã, pamate, kad jo dvaras visas liepsnãs. Sudege turtai ir pinigai, ir lika labai biednas.

PATEIKĖJAS: Jonas Sirvydis

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 336-338, Nr. 167
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 167
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Nelaimė.

Spausdinti

Atgal