Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7676&FId=10650&back=home&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas žmagus – nei senas, nei jaunas, nei girtuoklis, nei davatka, tik teip sau truputį štukarius – nuveja un turgaus ir pasisake žydam pirkėjam, kad turiųs name parduot labai gražų jaučių. Žydai, aplink jį apstajį, derėja jaučių, nė nežinadami, kad anas nie kakia jaučia namie neturėja. Par ilga pardave vienam žydui ir pajeme dalių pinigų un rankas, sakydamas, kad jam raikių labai pinigų kam tį pirkt. Palaukėjus ir kitam pardave ir nuo ta pajeme un rankas. Ir teip anas lig vakarui pardavė – ar tikėsta? – pinkiem žydam.
Un rytajaus ataina vienas žydas un jį namã ir praša paradyt jaučių. Nusistebėjįs žmagus žiūri žydui akỹs ir saka:
– Pirmakart aš tavi sava gyvenimi matau! Apie kakį gi tu jaučių šneki?
Nusimine žydas ir jėme peisus sau raut. Jiem čia besitargaujunt, ataina ir kitas žydas pirkėjas – ir tas tų patį atrunda. Paskui ataja ir trečias, ir ketvirtas, ir pinktas. Mata žydai, kaip juos tas žmagus apgava, ir susitare visi ait un panų ir apskųst jį. Nuveja ir apskunde. Pašauke panas žmagų un sūdų.
Aidamas žmagus un panų, delta buva truputį apsigundįs, mislija sau: „Dabar tai gausiu kartin!“ Nuveja dvaran ir sustika ta pana luokarių. Nusisake anas luokariui sava bėdų. Luokarius jam saka:
– Jegu duosi man pusį tų pinigų, katruos iš žydų išviliajai, tai aš tau pasakysiu, kas daryt, kai un panų nuveisi, ir visa bus gerai.
Žmagelis prižadėja duot. Luokarius jam teip pasake:
– Kai tu nuveisi un panų, tai kas tik taũ ka klaus, tu nieka jam daugiau nesakyk, kaip sudėk pirštus, su pirštais čielydamas šaut jį, ir, pakišįs panasen, sakyk: „Uššš!“
Padekavaja žmagelis luokariui až radų ir nuveja un panų. Čia buva visi pinki žydai ir skunde žmagų panui, katras juos apgavįs. Panas klausia žmagų:
– Nu, pasakyk, kaipgi tį buva?
Žmagus nieka daugiau nesake, tik, sudėjįs pirštus, kaip luokarius rada, pakiše panui panasen ir saka:
– Uššš!
Supyka panas un žydų ir, sakydamas:
– Kų gi jūs čia un man’ atajat su pusgalviu! – išvare visus laukan.
Jiems išejus pasvija žmagų luokarius ir praša, kad ataduotų, kų žadėja. Žmagus nieka jam neatsake, tik, pakišįs pirštus panasen, pasake:
– Uššš! – ir nuveja.

PATEIKĖJAS: Mykolas Bernotas

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 338-339, Nr. 168
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 168
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: kytruolių pasakos.

Spausdinti

Atgal