ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7685&FId=10659&back=home&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Eja keliu vienas mandraučiukas ir atrada didelius pinigus. Atsistajįs ir saka visiem praainuntiem:
– Pinigai – tai smertis!
Važiava pra šalį kažin kaks panas su luokarium ir kurmanu. Privažiavus lig tai vietai, pamate, kad stavi žmagus par pinigus ir šaukia: „Pinigai – smertis!“ Panas tare:
– Kad tau smertis, tai tu nejimk. Aš gi juos suvartasiu!
Tų pasakįs paliepe luokariui su kurmanu išsėst ir sujėmus pinigai supilt vežiman. Šitie teip ir padare. Paskui luokarius su kurmanu susėda priekin ir važiuodami suskalbėja panų ažmušt. Ir kaip tik invažiava krūmeliõs, iššaka abu iš vežima ir, ažmušį panų, pakišę jį pa samanam. Dabar susėda vėl abu vežiman ir važiuoja. Privažiava un miestų ir bija važiuot miestan, nes žmanes, pamatį juos vienus be pana važiuojunt, klaus: „Kur jūsų panas?“ Sutare palaukt prietemas ir, išsukį iš kelia, nustaja takiaj pievelėj. Raikia dabar ait miestelin nupirkt valgyt. Nuveja kurmanas valgyt pirkt ir, nupirkįs ragaišia, indėja vidun nuodų, teip sau mislydamas: „Kaip tik luokarių ažpenėsiu, tuoj anas numirs, ir liks pinigai man vienam“. Luokarius, pamatįs, kad jau kurmanas ataina, pasijeme strielbų ir, ažsiglaudįs ažu akmenia, lauke. Kaip tik preja kurmanas artyn, tuoj luokarius trinkt ir nušava jį. Paskui, pajėmįs tų ragaišį, pavalge ir tuoj krita un žemį negyvas.
Ir išsipildė mandraučiuka žadžiai, kad pinigai – smertis.

FIKSUOTOJAS: Dominykas Sirvydis

FIKSAVIMO METAI: 1904

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnai, Jūžintų parapija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 346-347, Nr. 173
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 173
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: moralinė.

Spausdinti

Atgal