Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7703&FId=10677&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos. Vieną vakarą jisai išėjo, insilipo in tą medį ir laukia, kas gi ateis avižas volioti. Ugi žiūri – nakčia iš visų pusių susirinko vilkai. Kaip jau visi susirinko, jų karalius kožnam insakinėjo, ką katras tur ateinančią dieną pjauti. Vienam insakė ten to ir to ūkinyko veršį papjaut, kito – kiaulę, o vienam vilkui insakė papjauti jo lauką arklį. Kaip tik vilkai išsiskirstė iš po medžio, jisai, parbėgęs namon, tuoj lauką arklį ištepė purvynu.
Ateinančią naktį jis vėl insilipo in medį klausyti, ar nelieps vėl kokį jo gyvuluką papjaut. Susirinko vilkai, ir karalius pradėjo pasakoti, katram ką pjauti. Tada viens iš jų sako:
– Insakei man papjaut vieną lauką arklį šito gaspadoriaus, o ten nė yr, nė ką lauko – aš tik neėdęs likau.
– Na, tai dabar tu rasi jo lauką jautį.
Potam vėl vilkai išsiskirstė, o ūkinykas, parbėgęs vėl namon, ištrynė savo laukį purvynu.
Naktij gaspadorius vėl tupėjo medyje ir klausė, ar nelieps vėl ką iš jo gyvulių pjaut. Karalius visiem papasakojo, ką pjauti, o tam, katras laukio nerado, pasakė:
– Tau pjaut tą, kas šitame medij.
Visi vilkai liko gaspadoriaus laukti, o tas sėdi medyje ir nelipa.
Ant rytojaus vaikai, nesulaukdami tėvo, nuvėjo pas medį ir vadina jį namon. Vilkai tuom tarpu pasišalino teip, kad vaikai jų nematė. Tėvas, bijodamas lipti – kas gal žinoti, rasi vilkai kur pasislėpę laukia, – liepė vaikams atvažiuot su vežimu ir indėt in jį baliją:
– Užvožkite, – sako, – mane po balija, ir vilkai nieko nepadarys.
Vaikai teip ir padarė: užvožė tėvą ir veža namon, o vilkų nė nematyt. Tik štai atbėga no giraitės mergina rėkdama:
– Gelbėkit, gelbėkite – vilkai atsiveja!
– Lįsk, – sako, – po balija, ir tau bus vietos.
Mergina palindo. Važiuodami vaikai girdi, kad balijoj tik – buldi buldi!.. Da pasijuokė:
– Tai, – girdi, – kaip senis tėvas su mergina kibinasi.
Ir važiavo sau nieko neatbodami. Parvažiavus namon atvožia baliją, ugi – tik šmukšt vilkas išlindo ir išbėgo in girią, o tėvo rado vienus tik kaulus.

FIKSUOTOJAS: S. Matulaitis

FIKSAVIMO METAI: 1889

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Stebuliškės, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Stebuliškių k., Liudvinavo vls., Kalvarijos pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 412-413, Nr. 183
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 183
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: Bs.: mitologinės.

Spausdinti

Atgal