ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=783&FId=1801&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1971 originalus N. Vėliaus rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo tokis Stepono Vincukas mūs ūlyčion. Jis labai bijojos vilkų žmogus. Ir suaugo, ir senas, ir mirė jis koki[ų] devyniasdešimties metų. Ir buvo, gyveno, sakysime, tai jis visų gyvenimų savo nieko an svieto, cik vilkų. Nu, ir buvo Stojuosna. Tynaika jo giminaitis, <...> kūmai priseidinėj, uo kap roz, kap Dubičiuosna buvo upis Ūla ir ežerai, tai labai žuvų buvo daug. Žiemos gilios gilios būna, labai šaltei ir sniego daug. Tai žuvys labai ajo bučiuosna, bučius statė. Tai in tį su vandeniu, kap ima atolydis, tai su vandeniu ema atgal, jas jau negyvas beveik jau neša vanduo. Nu, ir per Stojų medį, ty Didziulin Grūdan <...>.
Ir jis tai žmogus tai šposino šitam seniuku[i], sako:
– Žinai, kūmule, – sako, – vakar aš ajau Didziulin Grūdan nakčia, – sako. – Sutikau an kelio dvylika vilkų.
Tai šitas Vincukas sako:
– Ir tu nenumirei?
Saka:
– Nu šit, ragi, kų nenumiriau, – sako, – aš gi su tavim, va, utarinu.
Ir vėl tas Vincukas:
– Ir tu nenumirei?
Sako:
– Gi ragi, tai, – sako,– kur aš numirsiu.
– Tai kų jiej tau darė?
Sako:
– Nu, nieko nedarė. Aš, – sako, – pasprašiau: „Klausykit, berneliai (aš juos gražiai, – sako, – ne vilkais, nei kap žvėrimis, ale gražiai – berneliai), nu, kų jūs iš manį darysit, seno žmogaus? Duokit man kelio. aš gi nieko jum blogo nedarau“. Tai, – sako, – šaši bernai anon pusin kelio išsibrido, kiti kiton šaši pusin, ir man davė kelių. Aš perėjau, – sako, – žuvų priskrečiau kašelas, parsinešiau vel namo. Atgalio ejau, – sako, – tai aš jų neradau, jiej nuėj kur.
– Nu, – sako, – aš tai būtau numirįs!

PATEIKĖJAS: Antanas Sukackas

FIKSUOTOJAS: Norbertas Vėlius

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dubičiai, k., Kaniavos sen., Varėnos r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dubičiai, Varėnos r.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal