Tautosakos objektas "Sakmė KLPTK III p.186 [Žmogus pasisveikina su sutiktais vilkais]" >> "2006 redaguota versija"

Tautosaka


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=784&FId=1802&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1963 originalus N. Vėliaus rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Mano tėvulis dar atminė. Važiavo senukas su piemenaičiu iš vieno kaimo į kitą, netoli mūs į Mančiagirės kaimų iš Bižų. Ir senukas buvo pagėręs biskį, o piemenaitis už kučerį sėdėjo. Tas piemenaitis žiūrau: an kelio prigulę an lopų vilkų, laukia. Sako: „Dziedai, jau mum vilkai kelių pastojo!“ Jau tas senukas pažiūrėjo, kad visas kelias prigulįs. Jau jam šnapsas išsisklaidė. Senukas iškopo iš vežimo ir susėmė už ienos gretiu su arkliu. Ir kap tiktai daajo vilkus, tai jis nusėmė kepurį ir porina: „Benzi pochvalionyj Jėzus Kristus“. Tai vilkai iššokinėj iš kelio ir sugulė šonuosa – davė kelių. Tai senis vežiman ir an piemenaičio porina: „Mušk arkliui, kiek arklys gali!“
Tai jiej dalėkė į Mančiagirio kaimą ir kap tik spėjo pro vartus kieman – ir vilkai po pasku.

PATEIKĖJAS: Jonas Makselė

FIKSUOTOJAS: Norbertas Vėlius

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Zervynos, k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav., Alytaus apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Zervynų k., Marcinkonių apyl., Varėnos r.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal