ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=796&FId=1814&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1974 originalus E. Dagytės rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Apsižanijo mergelė su vyru. Ir turiejo dukrelę vieną, Onelę. Nu, paskiau ta muotinėlė mirė. Apsižanijo su kita. Ta kita pagimdė Petruonelę. Augino tas abi dukreles. Suaugo tos dukrelės panos. Ta močiutė viską duoda Petruonelei, vo Onelei nieko neduoda. Atiejo vakaras. Petronelė atriekė duonos kumpelį, įdavė Onelei ir liepė eit į mišką. Onelė išėjo bliaudama į tą mišką. Verkė verkė, verkė verkė, tą dounelę bučiuoja. Atrado tuokį numielį. Įėjo į tą numielį, atrado vilką besiedintį. Vilkas prašo: „Duok, Onele, man daunos“. Onelė – tykšt dounelės atlaužė, davė tam vilku[i]. Išėjo verkdama. Es es per mišką, sutink kitą truobelę. Įen į ton truobelę – kits vilks basiedįs.
Vėl: „ Douk, Onele, man duonos“. Ta Onelė davė vėl duonos. Išėjo apent. Užėjo tretį numelį – viel vilks basiedįs. „Douk, Onele, dounelės“. Atidavė visą dounelę. Ir vilks sujėdė. Išejo. Sugrįžo į pirmą truobelę. Vilks sako:
– Ko nuoriesi, aš tau duosiu.
Onelė:
– Aš plika, noriu rūbų.
Vilkas:
– Grėbk į mano ausį – kuo nuoriesi, to ištrauksi.
Griebė į ausį – ištraukė gražiausius rūbus, gražiausius karuolius. Puikiausiai apriedė ton Onelę. Et į kitą trobelę.
– Ko tu nori, Onele?
– Karietą.
Gražiausią karietą ištraukė iš to vilko ausies. Davė skrybielių, suknielių gražiausių. Važious apentais numei. Atsisveikino ir es. Sako: „Mes vežma tave pri tos močiutės.“
O kalelė numei šauk: „Onelė parvažious vienuos silkuos, Onelė vienuos silkuos.“ Ir parvažiavo Onelė. Vilkai susikinkė ir parvežė ton Onelę gražiausiuo[s] rūbuos. Veiz ta pamotė su ta savo dukrele – ta Onelė tokioj grožybėj parvažiavo. Pri lungo parvežė, pastatė karietą. Ir išet Onelė iš tos karietos. Įved vilku du, pasuodino į krasę gražią. O ta pamotė neišmano, kon bedaryti. Siųs ir savo Petronelę – eik ir tu. Išėjo. Et et ta Petronelė. Priejo truobelę. Įėjo. Vilkas:
– Douk duonos!
– Šūdą, – pasakė.
Įejo į antrą truobelę. Viel vilkas paprašė. „Šūdą,“ – pasakė. Įejo į trečią. Viel pasakė: “Šūdą“. Apentais sako vilkas:
– Ko nori? Griebk į mano ausį.
– Nieko, – sako, – aš nenuoriu.
Subiego tie vilkai ir sudraskė anon. Kalelė numei šaukia: „Parveš Petruonelės vienus kaulus, parveš Petruonelės vienus kaulus.“ Ir parvežė tie vilkai ir pakratė mamytei po langu tuos kaulus.

PATEIKĖJAS: Magdė Urbonaitė-Jonutienė

FIKSUOTOJAS: Emilija Dagytė

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dovainiai, k., Platelių sen., Plungės r. sav., Telšių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dovainiai, Platelių apyl.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal