Tautosakos objektas "Pasaka AT 531 Juozapėlis ir arkliukas" >> "1985 originalas"

Tautosaka


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=797&FId=1815&back=home

PAVADINIMAS: 1985 originalas

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Literatūrinė kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Juozapėlis ir arkliukas

Gyveno kartą karalius. Pas jį tarnavo berniukas, vardu Juozapėlis. Vieną kartą ruošėsi karalius medžioti. Juozapėlis prašo karalių, kad ir jį priimtų. O karalius jam sako:
- Tada aš tave leisiu medžioklėn, kai pats arklys pasibalnos.
Nuėjo Juozapėlis pas geruosius arklius ir sako:
- Kuoš kuoš kuoš kuoš! – bet nė vienas neatėjo ir nepasibalnojo.
Tada nuėjo Juozapėlis pas mažus arkliukus, kurie vandenį vežioja, ir vėl šaukia:
- Kuoš kuoš kuoš kuoš!
Čia prie jo priėjo mažutis arkliukas ir pats pasibalnojo. Užsėdo Juozapėlis ant arkliuko ir išjojo su karalium medžioti. Privargo bemedžiodami ir paleido arklius po pievą pasiganyti. Juozapėlis bevaikščiodamas rado labai gražią plunksną, o arkliukas jam sako:
- Neimk šitos plunksnos: turėsi didelę bėdą.
Bet berniukas nepaklausė arkliuko ir paėmė plunksną. Kiti tarnai pamatė pas Juozapėlį tą plunksną, pavydėjo jam ir apskundė karaliui, kad Juozapėlis turi labai gražią plunksną, tai gal jis žino ir tą paukštę. Pasišaukė karalius Juozapėlį ir sako:
- Jei turi šitą plunksną, tai gal žinai ir tą paukštę? Kad neatneši man tos paukštės, aš tave liepsiu nužudyti.
Nuėjo Juozapėlis pas arkliuką ir verkia:
- Arkliuk, arkliuk, ką man daryti: liepia karalius atnešti tą paukštę.
- Liepiau neimti plunksnos, o tu nepaklausei. Va ir turi bėdą, o turėsi dar didesnę. Bet aš tave gelbėsiu. Sėsk ant manęs, ir jokim!
Užsėdo Juozapėlis ant arkliuko ir išjojo. Jojo, jojo ir prijojo didelį dvarą. Tada arkliukas ir sako:
- Aš čia liksiuos ganytis pievoj, o tu eik dvaran. Kai prieisi prie vartų, sakyk:
- Vartai, atsiverkit,
Sargai, užsimikit,
Duokit man įeiti
Ir išeit iš ten.
O kai įeisi pro vartus, tai sode pamatysi paukštę. Greit stverk paukštę, tik jos lizdo nepajudink – tai tavęs niekas nepagaus.
Juozapėlis taip ir padarė, kaip mokė arkliukas. Nuėjo į dvarą, priėjo vartus ir sako:
- Vai, atsiverkit,
Sargai, užsimikit,
Duokit man įeiti
Ir išeit iš ten.
Vartai atsivėrė, sargai miega. Juozapėlis nubėgo į sodą, nutvėrė paukštę ir vėl pro vartus pas arkliuką, užsėdo ant jo ir laimingai parbėgo namo. Nunešė Juozapėlis karaliui paukštę. Apsidžiaugė karalius, apdovanojo Juozapėlį. O kiti tarnai baisiausiai pavydi Juozapėliui ir skundžia karaliui, kad Juozapėlis gali ir lizdą paukštės atnešti.
Pasišaukė karalius Juozapėlį ir sako:
- Gerai, kad atnešei paukštę. Dabar atnešk jos lizdą. Jei neatneši, aš tave liepsiu nužudyti.
Nuėjo Juozapėlis pas arkliuką ir verkia:
- Arkliukai, arkliukai, ką man daryti: liepia karalius atnešti paukštės lizdą.
- Turi bėdą, - sako arkliukas, - bet turėsi dar didesnę. Sėsk ant manęs, ir jokim.
Vėl nujojo tan dvaran, arkliukas pamokė Juozapėlį, ką daryti. Juozapėlis nuėjo dvaran ir, priėjęs prie vartų, sako:
- Vartai, atsiverkit,
Tarnai, užsimikit,
Leiskit man įeiti
Ir išeit iš ten.
Vartai atsivėrė, tarnai miega. Juozapėlis nubėgo į sodą ir nutvėrė paukštės lizdą. O lizdas buvo auksinis ir visas skambalėliais nusagstytas. Juozapėlis bėga, o lizdas skamba. Bet tarnai taip kietai miega, kad nieko negirdi. Juozapėlis greit užšoko ant arkliuko ir parjojo laimingai namo.
Nunešė karaliui lizdą, karalius apsidžiaugė, Juozapėlį apdovanojo. Pamatė kiti tarnai Juozapėlio dovanas, pavydi jam, nuėjo pas karalių ir skundžia:
- Karaliau, Juozapėlis giriasi, kad gali atnešti marių karalaitę.
Pasišaukė karalius Juozapėlį ir sako:
- Jei atnešei paukštę ir lizdą, tai atnešk dar marių karalaitę. Jei neatneši, liepsiu tave nužudyti.
Nuėjo Juozapėlis pas arkliuką:
- Arkliukai, arkliukai, ką man daryti - liepia karalius atnešti marių karalaitę.
- Turi bėdą, - sako arkliukas, - bet turėsi dar didesnę. Na, aš tave gelbėsiu. Paprašyk karalių daug pinigų, už juos pripirk gražių medžiagų: gelumbių, šilkų.
Gerai, berniukas pripirko gelumbių, šilkų, susikrovė ant arkliuko ir išjojo. Nujojo ant marių krašto, išklostė medžiagas: prastesnes – arčiau vandens, geresnes – toliau. Ir pradėjo Juozapėlis šaukti:
- Plauk čionai, karalaite, atvežiau gražių gelumbių, šilkų.
Karalaitė ir atplaukė, žiūrinėja medžiagas, derasi, o Juozapėlis ją vis vedasi toliau – ten gražesnės medžiagos. Kai tik priėjo prie arkliuko, Juozapėlis ją nutvėrė, užsisodino ant arkliuko ir – namo. Nuvedė karalaitę pas karalių. Tai karalius ir klausia:
- Dabar gal vestuves darysim?
O karalaitė sako:
- Kai atneš Juozapėlis iš marių žiedą, tai tada tekėsiu.
Pasišaukė karalius Juozapėlį ir prisakė atnešti iš marių žiedą. Nuėjo Juozapėlis pas arkliuk ir klausia:
- Arkliukai, arkliukai, ką daryti – liepia karalius žiedą iš marių atnešti.
Arkliukas sako:
- Turi bėdą, bet turėsi dar didesnę! Sėsk ant manęs, ir jokim prie marių. Kai nujosim, pagauk vėžio vaiką ir tol neatiduok, kol vėžys neatneš žiedo.
Juozapėlis taip ir padarė. Pagavo vėžio vaiką, o vėžys prašo, kad paleistų.
- Atnešk iš marių karalaitės žiedą, tai paleisiu vaiką, - sako Juozapėlis.
Vėžys tuoj ir atnešė. Atidavė berniukas vėžiui vaiką ir nunešė karalaitei žiedą. Dabar karalius klausia:
- Ar jau tekėsi?
- Dar ne, - sako karalaitė. – Kai atneš Juozapėlis iš jūros salos mano karolius, tai tada tekėsiu.
Liepė karalius Juozapėliui atnešti karolius. Nuėjo Juozapėlis tvartan pas arkliuką ir klausia, ką daryti.
- Turi bėdą, - sako arkliukas, - bet turėsi dar didesnę. Jokim!
Nujojo prie marių, tai arkliukas jam sako:
- Papjauk mane, žarnas išrisk, o pats mano skūron susivyniok ir, kai atlėks varnos manęs lesti, stverk vieną varniuką ir tol nepaleisk, kol varna neatneš karolių.
Juozapėlis taip ir padarė. Papjovė arkliuką, išrito žarnas, įsivyniojo Kūron ir laukia. Tuoj atskrido varnos arkliuko lesti. Juozapėlis nustvėrė varniuką. Varna prašo, kad paleistų, o Juozapėlis sako:
- Atnešk iš marių salos karalaitės karolius, tai paleisiu vaiką.
Varna greit nuskrido ir atnešė karolius. Tada berniukas paleido varnos vaiką. O arkliuką atgaivino – sukišo atgal žarnas, papūtė kvapu, arkliukas ir atsigavo. Parjojo Juozapėlis namo, padavė karalaitei karolius. Tai karalius ir klausia ją:
- Tai gal jau tekėsi?
- Dar ne, - sako karalaitė. – Kai sukapotas Juozapėlis bus po mano kojom, tada tekėsiu.
Nuėjo Juozapėlis pas arkliuką ir verkia, o arkliukas jam sako:
- Neverk, - viskas bus gerai. Palik mane lauke, tai aš tave atgaivinsiu.
Kai tik berniuką sukapojo, atbėgo arkliukas, papūtė kvapu, ir Juozapėlis atsikėlė kaip niekur nieko. O karalaitė sako karaliui.
- Tada aš už tavęs tekėsiu, kai tu būsi sukapotas.
- Gerai, - sako karalius. Jis manė, kad ir jis atsigaus kaip Juozapėlis. Ir sukapojo karalių, bet niekas jo neatgaivino. Tada Juozapėlis vedė karalaitę ir abu laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: Anastazija Valiulienė 1891–1965

FIKSUOTOJAS: Bronė Kazlauskienė

FIKSAVIMO METAI: 1985

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kuktiškės, mstl., Kuktiškių sen., Utenos r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kuktiškės, Utenos r.

©: Parengimas Bronė Kazlauskienė

PASTABOS: Močiutės pasakos. Parengė Bronė Kazlauskienė. V., 1985, p. 75.

Spausdinti

Atgal