ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=811&FId=1850&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1933 originalus K. Blažio rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Devyni broliai vilkai

Viena našlė moteris turėjo devynius sūnus. Ali kai <...> tėvas mirė, tai jai dar gimė dešimta duktė. Tos moteriškės sūnai labai neklausydavo ir terpu savįs mušdavos. Kai anis pradėdavo muštis, tai ana net iš namų išeidavo. Vieną kartą ana apsiskundė savo seseriai, kad jos neklauso sūnai. Tadu sesuo sako:
– Kad išpildysi, kų aš tau sakysiu, tai anis nesimuš.
– Išpildysiu, – sako moteris.
Tadu sesuo davė jai žiedų ir saka:
– Kad anis pradės muštis, tai mesk šitų žiedų par lungų laukan.
Šiteip ir padarė. Kai anis pradėjo muštis, tai ana atadarė lungų ir metė žiedų laukan. Kaip tik metė, tuoj visi pavirto vilkais ir iššoko par lungų ir nubėgo miškan.
Po kiek laiko, kai užauga duktė, vienąroz ėja in upį mazgot rūbų, ir motina paemė sūnų rūbus mazgot. Tadu duktė sako:
– Kodėl tiek daug rūbų? Gal aš turėjau brolių, kad tiek daug rūbų?
Motina labai nenorėjo pasakyt, bet labai duktė prašė, tai ir pasakė, saka:
– Tava buvo devyni broliai ir anis labai mušdavos. Tai sesuo mana ė jūsų tetula davė man žiedų. Kai mečiau par lungų, tai anis pavirto vilkais ir išbėgo miškan.
Kai sugrįžo, tai duktė saka:
– Sudaryk man kų valgyt, duok ir aš eisiu brolių ieškot.
Motina saka:
– Kur tu eisi, do prapulsi, do žvėrys sudraskys.
Alė duktė neklausė ir išėja brolių ieškat. Ana ėja ėja ir priėja didelį miškų. Tinai rada takelį lygiai žvėrių išmintų. Ana tuo takeliu ėja ėja, jau ir vakaras netoli, ale do ėja ir priėja mažų trobelį. Ana inėja ton trabelėn ir pamatė devynias mažas loveles. Ji inėjus užlindo už durų ir laukė, kas toliau bus. Pradėjus timti išgirdo, kad kas atbėga, tuoj ana pamatė, kad par lungų inšoka vilkas. Tas vilkas tuoj pradėjo uostyti ir saka: „Kas čia smirda žmogaus kraujas, ar tik mano sesuo atėjo ieškoti“. Ana tuoj išlindo iš ažu durų ir saka:
– Aš esu jūsų sesuo, atėjau jūsų ieškoti.
Tadu tas vilkas saka:
– Gerai, aš pirma atbėgau, tai liksi gyva, kad mano broliai būt atbėgį, tai tuoj sudraskį, aš tai dar turiu žmogaus proto, ė anis tai jau nelabai protingi, pavirtį in žvėris.
Tas vilkas saka:
– Gulkis in mana lovų, aš tau pakavosiu nuo jų.
Ana atsigula, ė anas jų šiaudais apkrovė, apkloja ir vėl niekur nieka nebuva. Parbėga kiti aštuoni vilkai ir saka:
– Kur čia žmogaus krauju smirda?
Tas saka:
– Aš bėgdamas namo suėdžiau žmogų, ir smirda.
Pabuvį paskui visi sugula. In rytojaus visi išbėga, ė vyresnisai lika namie, ir ana išlindo iš lovos. Anas jų pavalgydina, pagirdė ir saka:
– Tau reiks devyni metai išsėdėt medy, tai mės tapsme žmonis. Ale tu pirma nueik namo ir pasiūk mum pa kareiviškus rūbus ir atnešk čianai.
Ana paklausė brolio, nuėjo atgal namo ir saka mamai: „Tu, mama, pasiūk devynelius kareiviškus rūbus“. Moteriškė pirma nenorėjo, bet kaip duktė prašė, tai ir pasiuvo po kelnes, burnasėlį ir šinielių. Kai pasiuva, tai ana susirinkus visus rūbus ir vėl išėja in brolius. Po kiek laiko ana nuvėja in brolius. Inėjusi padėjo kiekvienam ant lovų po rūbus, pati atsisėda in vyresniojo brolio lovos.
Vakari atbėga visi broliai vilkai. Dabar jau anis buva daug protingesni, jau pažino sesrį ir sukė aplink jų sava uodegas. Tadu vyresnysiai jai saka: „Tau reiks devyni metai sėdėt eglėj ir nieka nekalbėti“. Nunešė in tų eglį ir padirba jai didelį lizdų, inkela eglen ir liepė sėdėti. Jai kažna diena atnešdavo valgyti ton eglėn. Ana šiteip išsėdėjo jau zara devynius, devynelius metus. Vieną dieną išėja tos šalies karalius medžioti, anas išėja su daugeliu tarnų ir daugeliu šunų. Anis vaikščiojo vaikščiojo pa girių ir vakari sutemus nežinojo, kur jo namai. Vakari jie bevaikščiodami priėja tų eglį, kur sėdėjo sesuo. Jau buva pradėjį lyti, tai karalius ir atsigula pa egli. Guli aukštielninkas ir žiūri į viršų. Ir pamatė labai didelį lizdų lygiai kokio paukščio. Tadu liepė anas tarnam inlipti eglėn ir pažiūrėt, kas yra tam lizdi. Tarnas inlipė ton eglėn ir rado gražių panelį, tai karalius liepė išimti jų žemėn. Anas jų kalbina, bet ana nekalbėja, nes jai ryt rytą buv devyni metai. Kai suvėja devyni metai, tai ana prakalbėja ir pasakė karaliui, dėlko ana sėdėjo toj eglėj ir nekalbėja. Saka: „Mana devyni broliai buvo pavirtį vilkais. Juos paverte mana tetula, ana davė mano motinai žiedų, kai anis susimušė, tai motina metė žiedų par lungų, ir visi pavirto vilkais“.
Kai ana pabaigė pasakoti, tai pamatė, kad ateina devyni kareiviai. Tadu karalius pasiėmė juos in savi. Su seseriu anas apsivedė, ė brolius padėja generolais in sava kariuomenės.

PATEIKĖJAS: P. Strolia 60 m.

FIKSUOTOJAS: K. Blažys

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Buitūnai, k., Kuktiškių sen., Utenos r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Buitūnų k., Kuktiškių vls.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė

Spausdinti

Atgal