ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=817&FId=1864&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1933 originalus K. Blažio rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Karalaitis Jonas buvo didelis mandročius. Anas nuėjo kalven, nuskala lazdelį 80 pūdų sunkuma ir išėja svietan pamandravot. Eina eina ir užėja didelį upį. Guli žmogus išilgai upį − in vieną ūsą tris melnyčias, in kitą ir vėl tris melnyčias. Karalaitis Jonas saka:
− Pamesk šitų darbų ir einam svietan mandravoti.
Ir išėja. Eina karalaitis Jonas ir melnykas užėja miškų Žiūri viršun − žmogus sėdi eglaj. Karalaitis Jonas saka:
− Padėk Dieve, kų čia, žmogau, dirbi?
Anas atsakė:
− Eglas verčiu.
Tadu karalaitis Jonas klausia:
− Kokia tavo pavardė?
Anas atsakė:
− Eglelaužis.
− Tai einam dabar visi trys svietan mandravoti.
Eina anis ir užėja kalnų, daboja − žmogus verčia kalnų. Karalaitis Jonas klausia:
− Koks tu?
Anas atsakė:
− Kalnavertis.
− Tai einam visi keturi pamandravot.
Eina anis vena diena, kita ir užėja mūrinį tvorų. Karalaitis Jonas saka Kalnaverčiui:
− Versk tu jų.
Kalnavertis saka:
− Užlipč, tai nuversč.
Dabar Eglialaužiui liepia. Eglialaužis saka:
− Tai užkelk, tadu nuversiu.
Tadu liepia Melnikui:
− Versk tu.
Melnikas kiša sava ūsus tvaron ir neinkiša, saka:
− Kad inkišč, tai nuveršč.
Karalaitis Jonas saka:
− Jūs prasti mona tavorščiai.
Karalaitis Jonas nuskabina nuo guzika lazdelį ir sušėra par tvorų, pasdarė takas. Anas eina eina ir priėja marias. Tadu anis sustoja, ir karalaitis Jonas saka Melnikui:
− Čia tu lik, sumalk miltų ir išvirk košes.
Melnykas ažmaišė košį ir verda. Atalakė ragana ir saka:
− Gal duosi košės?
Anas atsakė:
− Neduosiu.
Ragana insigula katilan ir ryja košį, Melnykas mušė kačergu, ale ragana visų košių prarija, tik vienas karalaitis Jonas išvira. Anis pavalgė ir eina, prieja in marias. Karalaitis Jonas šėra lazdų, pasdarė per marias takas ir anis pėraja ir priėja dvarų. Daboja, gana žmogus arklius. Karalaitis Jonas saka: „Pasiimkim visi po arklį ir raiti josma“.
Visi pasiėmė pa arkliui, e karalaičia nė vienas arklys neneša. Piemuo sako: „Šviesiausias karaliau, nueik į tvartą, tik ti rasi tokį arklį, tik karalių neš“. Karalaitis Jonas nusiuntė Kalnavertį paimt arklio, Kalnavertis ineja tvartan, ragana šoko ir ažmušia. Laukia nesulaukia, tadu nusiuntė Eglėlaužių. Laukia nesulaukia ir Eglėlaužia, tadu nusiunte Melnykų. Nesulaukia ir Melnyka. Tadu nuėja karalaitis Jonas. Rada užmuštus visus ir pa arklia kojom sumestus. Karalaitis Jonas eina arklia pasimt.
Ragana klausia:
− Koks tu?
Anas atsakė:
− Ašei karalaitis Jonas.
− Ko tau reikia?
Anas atsakė:
− Arklia.
Ragana saka:
− Aš neduosiu.
Ana saka:
− Aš pasimsiu.
Anas eina arklio imti, ana jam šluotu par nugarų. Karalaitis davė jai per galvų ir užmušia, ir numetė kur jo draugai krūvon, pasiemė arklį, pasbalnoja ir išjoja. Joja joja ir užjoja didelį miškų. Joja par miškų ir užjoja pirkelį, inėja karalaitis Jonas pirkelėn, daboja − žmogus sėdi. Karalaitis Jonas klausia:
− Ko čia sėdi?
Žmogus atsakė:
− Man atsiuntė in prarijimą, − senelis saka, − čia kasdien žmogų ryja, ir tu bėk iš čia, ir tau praris.
− Aš nebijau nei manįs, nei tavįs praris, aš neduosiu.
Neužilga atlėkė ragana šešiom galvom ir saka:
− Fiu fiu, kas čia smirda?
− Ašei karalaitis Jonas.
− Tai gal eisma pasiimt?
Ragana eina in jį, anas šėra lazdeli ir nukirta tris galvas. Kitą rozą šeria, kitas tris nukirta, paėmė sukapoja, sukišė katilan ir pastūmė pečiun. In kitos dienos atsiuntė kitų žmogų in prarijimą, atalėkė kita ragana devyniom galvom.
− Fiu fiu, kas čia smirda?
− Niekas nesmirda, karalaitis Jonas.
− Tai gal pasminsma?
Ragana eina in jį, karalaitis nieka nelaukįs šėra ir nukirta visas galvas, sukapoja ir pastūmė pečiun. In trečios dienos ataja trečias senelis. Atlekė ragana su dvylika galvų, karalaitis Jonas saka:
− Tai gal pasiminsma?
Jų kalbų išgirda karalaičia Jona arkliukas ir saka karalaičiui:
− Tau šita ragana tai labai sumuš, pastatyk in lunga sklenyčių kraujo ir undenio, kai pradės kraujas virst, tai aš tau pribūsiu in pamačias.
Anis suėja mintynių, mynas, mynas, jau karalaitį Jonų valig kelių žemėn suvarė, tadu pradėja kraujas virst, ir arkliokas atbėga in pamačias ir ažmušia raganų. Tadu karalaitis Jonas užsėda in arklioka ir nujoja. Joja joja ir prijoja dvarų, nusėda nuo arklioka, kaukštarėja susparon, ir išjoja žmogus. Anas klausia:
− Ko karalius reikalauji?
− Aš reikalauju pietų.
Tadu žmogus saka:
− Aš tau duosiu bubinėlį, kadu tau ko reikės pasakysi: „Bubinėli bubinėli, kad man visa ko būtų“.
Karalaitis Jonas padėkavoja ir išjoja, pajajėja ir sustoja pietaut, atsisėda ir pasakė: „Bubinėli bubinėli, kad man būtų visokių valgių ir gerimų ir muzika“. Anas pavalgė, atsisėda in arklioka ir nujoja sava dvaran, ti rada sava tėvų, močių, seseris, brolius ir visus pažįstamus, ir anas iš to bubinėla pakėla didelį pokylį, pavalgė visi ir paskum laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: D. Deveikis 54 m.

FIKSUOTOJAS: K. Blažys

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Buitūnai, k., Kuktiškių sen., Utenos r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Buitūnų k., Kuktiškių vls., Utenos aps.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal