ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=828&FId=1877&back=home

PAVADINIMAS: 2006 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1938 originalus J. Marcinkaus rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Seniau vienas gaspadorius, nesulaukdamas bobų pareinant iš pirties prie kūčių, paėmė strielbą ir išėjo į krūmus ant zuikių. Praėjęs gabalą krūmų priėjo gražų plecelį ir atsisėdo po beržu. besėdint pradėjo kaukti vienas, du, trys vilkai. Netrukus pradėjo kaukti iš visų pusių ir vis arčiau. Žmogelis išsigandęs įlipo į beržą ir žiūri. Ogi subėgo daugybė vilkų, sustojo ant placio ir pakėlę galvas aukštyn pradėjo kaukti. Ir pradėjo kruopelėmis snigti, tykiai tykiai. O vilkai kad pradės laižyti, kad laižo, kad laižo.
Žmogelis sėdėdamas ar apsnigo. Neturėdamas ką dirbti palaižė ir jis kelias kruopeles, kurios užkrito jam ant pirštinės. Ale kad skanumas tų sniego kruopelių – kad nė kokios patrovos nėra taip skanios. Kaip jau vilkai išsiskirstė, žmogelis išlipęs iš medžio parėjo namo.
Ale visas tris Kalėdų dienas nieko nenorėjo valgyti – buvo sotenas, rodos, dievžin ko pavalgęs būtų.
Mat Dievas kad ir žvėreliams Kalėdoms duoda maitnasčio.

PATEIKĖJAS: Ona Melenytė 68 m.

FIKSUOTOJAS: Jonas Marcinkus

FIKSAVIMO METAI: 2006

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dilbinai, k., Žagarės sen., Joniškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dilbinų k., Žagarės vls.

©: Adaptavimas Dangirutė Giedraitytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Užr. past.: Šį atsitikimą pasakodavo seni žmonės valgydami kūčias prieš 40–50 metų Žagarės parap. Pasakotoja išmoko iš savo tėvo prieš 30 metų.

Spausdinti

Atgal