Archeologijos objektas
Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/objektas.php?OId=112&back=home

PAVADINIMAS: Palangos piliakalnis (šventykla), vadinamas Birutės kalnu

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Pajūrio archeologiniai paminklai

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Vakarų Lietuvos šventvietės

ANOTACIJA: Vienas žymiausių ir plačiausiai tyrinėtų 9/10-15 a. Lietuvos pajūrio archeologinių paminklų. Manoma, kad nuo 14 a. tai dangaus šviesuliams stebėti skirtų stulpų ir kartu šventyklos vieta. Su šiuo laikotarpiu siejama ir vietos religinės reikšmės kilmė, kuri vietos gyventojų tarpe buvo gyva iki pat 20 a. Legendinė tradicija kalną sieja su šventosios ugnies kurstytoja, vėliau kunigaikštiene Birute.

TURINYS:
Birutės kalno koplyčia Visatekstė
Birutės kalno kapai Visatekstė
Maironis. Nuo Birutės kalno Visatekstė
Birutės kalno paleoastronominės šventyklos rekonstrukcija kalbininko J. Kazlausko gimtinėje Visatekstė
Birutės kalno paleoastronominio įrenginio rekonstrukcija Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje Visatekstė
1842 m. Birutės kalno aprašymas Visatekstė
1990 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1983 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
Birutės kalno papėdės gyvenvietės keramika Visatekstė
Birutės kalno įtvirtinimai Visatekstė
Birutės kalno papėdės gyvenvietės pastatai Visatekstė
Birutės kalno šventykla Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Birutės kalno koplyčia (Palangos m.)
Birutės kalno paleoastronominio įrenginio rekonstrukcinis piešinys
Birutės kalno pilies ir priešpilio gynybinių įtvirtinimų rekonstrukcinis piešinys
Palanga vėlyvajame geležies amžiuje (schema)
Birutės kalnas (Palangos m.)

FIZINIAI PARAMETRAI

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A392 K1P

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | PILIAKALNIS | pagal funkciją | PILIAKALNIS (PILIES VIETA)

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | ŠVENTYKLA | PILIAKALNIS (ŠVENTYKLA)

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | statinių kompleksai | GYVENVIETĖ | PILIAKALNIO PAPĖDĖS GYVENVIETĖ

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | KULTO VIETA | pagal religiją | PAGONIŠKO KULTO VIETA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | KULTO VIETA | pagal religiją | KRIKŠČIONIŠKO KULTO VIETA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | MALDOS NAMAI | pagal statinio dydį arba paskirtį | KOPLYČIA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | GELEŽIES AMŽIUS | VĖLYVASIS GELEŽIES AMŽIUS | etniniai regionai | KURŠAS (ŽEMĖ)

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai | LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ | ŽEMAIČIŲ SENIŪNIJA

MOKSLINIS KOMENTARAS Visoje Lietuvoje žinomos kelios dešimtys Birutės kalnų. Kiek labiau žinomas iš jų yra Kubilių piliakalnis (Kelmės r.), vadinamas Birutkalniu. Artimiausias Palangos Birutės kalno kaimynas yra Kretingalės apylinkėse (Kretingos r.) 20 a. pirmosios pusės žemėlapyje pažymėtas Birutės kalnas.

MOKSLINIS KOMENTARAS Sprendžiant pagal Mėguvos žemę, pietinių kuršių visuomenė buvo dinamiška. Labiausiai Mėguva klestėjo 11–12 a. pirmoje pusėje, o po to prasidėjo jos kritimas. Keitėsi ir atskirų gyvenviečių lyginamasis svoris žemėje, tačiau pagrindinis centras per visą laiką, rodos, liko Palanga. Tai rodo gausūs ir įvairūs archeologijos paminklai. Iš jų bene svarbiausias Birutės kalno piliakalnis-alkavietė bei pietinėje jo papėdėje buvęs įtvirtintas papilys. Smėlis, užpustęs kultūrinius sluoksnius, juos gerai išsaugojo iki mūsų dienų. Piliakalnyje ir papilyje ištirtas 553 kv. m plotas, tyrinėjimų rezultatai publikuoti. Čia bene pirmą kartą pietinių kuršių gyvenviečių tyrinėjimų istorijoje pavyko išskirti atskirus užstatymo horizontus, juos gana tiksliai datuoti (...). Atkastos 17 pastatų liekanos, kurios taip pat leido detaliai išsiaiškinti tokį svarbų klausimą, kaip perėjimas nuo stulpinės konstrukcijos pastatų prie rentinių. Materialinėje kultūroje žymi skandinavų ir vakarų slavų įtaka, tai rodo Palangą buvus uostu ir prekybine faktorija. Birutės kalno aikštelės tyrinėjimai parodė, jog piliakalnis buvo naudojamas kaip alkavietė. (...) Birutės kalno tyrinėjimai pateikė kiek netikėtą medžiagą. Ant pasagos formos pylimo buvo įkasti stulpai, o visoje aikštelėje stovėjo tik vienas stulpinės konstrukcijos statinys – stoginė. Jokių žymesnių žmonių veiklos pėdsakų, išskyrus trumpalaikes laužavietes, nerasta. Tai ir sukėlė įtarimą, kad čia nėra paprastas piliakalnis, o atlikti paleoastronominiai tyrinėjimai įrodė čia esant senovinę observatoriją, skirtą dangaus šviesuliams stebėti. Palangos Birutės kalnas tapo antruoju piliakalniu Lietuvoje, kuriame aptikti kulto statiniai. Atsižvelgiant į tai, jog panašius faktus tyrinėtojams sunku interpretuoti, tai jau ne tiek mažai. Matyt, išties paskiri piliakalniai Lietuvoje bus buvę ir pagoniškomis šventyklomis. Galbūt apie tai bylotų padavimai apie prasmegusias ar užkeiktas piliakalniuose stovėjusias bažnyčias. Birutės kalnas leido atskleisti dar vieną labai svarbų dalyką – senųjų kultų ryšį su astronominiais stebėjimais. Neabejotinai yra čia vykdyti mėnulio stebėjimai ir, matyt, su tuo susijęs jo garbinimas. Juk ir surastos trumpalaikės laužavietės tikriausiai buvo deginamos tamsiu paros metu. Mėnulio kultą ir mėnulio kalendoriaus buvimą patvirtina ir kita L. Klimkos surinkta medžiaga. Palangos atveju sudėtingiausi yra su Saule. Ji žmonėms visuomet buvo svarbi ir, matyt, dėl to taip pat garbinama. Saulės kulto reliktų yra apsčiai, tačiau Birutės kalne jos stebėjimų galimumas kelia tam tikrų problemų. Pirmiausia užfiksuotos tik dvi Saulės stebėjimo pozicijos – laidos taškai ilgiausią ir trumpiausią metų dieną. Abu jie stebimi iš skirtingų vietų. Ilgiausios dienos saulėlydį stebėti kliudo stoginė. Ji stovi apie 1 m žemiau įkasto stulpo pagrindo, už kurio kyla iki 2 m aukščio pylimas, ir tikriausiai buvo galima žvelgti virš stoginės – vis viena susidaro savotiškas nepatogumas. Tyrinėjant aikštelę, iš pradžių stulpo 2 (jis reikalingas stebėti ilgiausią saulėlydį) vieta buvo netirta ir tik iškėlus astronominę hipotezę, kitais metais ji ištirta ir stulpas surastas. Tai labai įtikinamas faktas Saulės stebėjimų naudai, kuris kažkuria prasme atsveria ankstesnes abejones. Tačiau trumpiausias dienos saulėlydžio stebėjimas dar problematiškesnis. Jis turėjo būti stebimas pro 13 stulpelį, kuris nebuvo atkastas tyrinėjimų metu, o yra tik spėjamas (plane jis pavaizduotas netirtame plote tarp dviejų perkasų). Tiesa, nurodoma, kad aptikta 11 stulpų liekanos, nors iš bendro alkavietės plano matyti, jog rasta tik 10 stulpaviečių. Taip pat lygiadienių Saulės laidos kryptis nėra statinio pagrindinė ašis, nes statinys pailgas ne R–V, o Š–P kryptimi. Čia greičiau tenka kalbėti apie stulpus 8 ir 9, esančius vienoje tiesėje su stulpu 10 bei saulės leidimosi tašku, tačiau tada nelieka vietos stoginei, arba ji yra iš viso kito tipo. Panašius neaiškumus galutinai gali paaiškinti tik papildomi archeologiniai tyrinėjimai trūkstamų stulpų vietose. Nėra visiškai aiškūs ir kai kurie aklavietės egzistavimo momentai. Kadangi jos chronologija nustatyta tik stratigrafiškai (ateityje reikėtų padaryti radiokarbonines analizes, pvz., nuošliaužoje rasto stulpelio), sunku pasakyti, ar ji buvo įrengta šalia gyvenvietės, ar nuošalesnėje vietoje (kaip atrodo pagal dabartinį datavimą). Pagonybės naikintojams būtų buvę žymiai paprasčiau išgriauti paskirus stovinčius stulpelius, o ne deginti juos (praktiškai padaryti tai gana sunku). Taip J. Pragiškis įvedinėjant krikščionybę Lietuvoje šventyklą nugriovė, o šventąją ugnį išžarstė.

MOKSLINIS KOMENTARAS Birutė (mirė 1382 ar 1383 m.) žinoma kaip dk Kęstučio žmona ir Vytauto motina. Apie ją daugiau žinoma iš vėlesnių padavimų, negu iš tikrų istorinių šaltinių. Net ir jos vardą pirmą kartą pamini tik 16 a. metraštininkai. Daugiausiai apie Birutę pasakojama 16 a. Lietuvos metraštyje (Bychovco kronikoje). Manoma, kad Birutė buvo kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės. Šaltiniai mini jos tėvo brolį Vidmantą (Vydimantą, Vydmantą), ir jos seserėną Butrimą, kuriuos Jogaila, keršydamas už savo sesers vyro, Vaidilos, nužudymą liepė nužudyti. Kad Birutė buvo vaidilutė teigiama 16 a. šaltinių. Birutė buvo antroji Kęstučio žmona. Ji ištekėjo apie 1349 m., nes vyriausias sūnus Vytautas gimė 1350 m. Be Vytauto Birutė dar turėjo du sūnus Tautvilą ir Žygimantą bei tris dukteris Miklausę (1375 m. ištekėjusią už Tverės kunigaikščio Jono), Danutę (1380 m. ištekėjusią už Mazovijos kunigaikščio Jonušo) ir Ringailę (Rimgailę). Tikrų žinių apie Birutės gyvenimą nėra (tad politiniame gyvenime ji nedalyvavo). Manoma, kad ji, kaip ir Kęstutis, liko ištikima savo senajai religijai, nes jei ji būtų pasikrikštijusi, apie tai, be abejo, būtų parašę anų laikų kronikininkai. Kovodamas su Jogaila, Kęstutis Birutę 1382 m. išsiuntė į Brastą. Kęstučiui žuvus, Birutė pateko į Jogailos rankas. Istoriniai šaltiniai užsimena apie Birutės mirtį: Vytautas savo apie 1390 m. Ordinui įteiktame skunde prieš Jogailą aprašo savo motinos pražudymą („und mine mutir auch alzo vorterbten”). Tuo skundu remdamasis, Vygandas iš Marburgo kalba apie jos paskandinimą. Lenkų istorikas Dulgošas, kaltinęs Jogailą Kęstučio nužudymu, Birutės nužudymo visai nemini. Įvairiai aiškinamas ir 1414–1418 m. Konstancos bažnytiniame susirinkime vokiečių Ordino atstovų iškeltas, tarp kitų kaltinimų Jogailai, ir kaltinimas Kęstutį pasmaugus, o jo žmoną Birutę prigirdžius. Bet Jogailos ir Vytauto įgaliotiniai tame susirinkime tokį kaltinimą griežtai paneigė, pabrėždami, kad Birutė ilgai gyveno, o jos kapas yra gerbiamas. Tačiau tuo abejojama, nes visi įgaliotiniai buvo lenkai (Jogailos žmonės), taigi, jie stengėsi Jogailą išteisinti. Kadangi po Kęstučio mirties Birutė neminima šaltinių, tai, matyt, tuomet ji jau buvo mirusi. Taip pat nėra tikrų žinių, kur ji buvo palaidota. Liaudyje šimtmečiais išlikę padavimai jos kapo vietą siejo su Birutės kalnu Palangoje. Tokie padavimai gali būti ir tikri. Tikėtina, kad ji arba savo paskutines gyvenimo dienas praleido Palangoje, arba mirusi kitur, čia galėjo būti savo vaikų palaidota.

MOKSLINIS KOMENTARAS Dažnai sudarant lietuviškus vardus, jie buvo sudaromi iš trumpinių pridedant įvairias priesagas. Vardas Birutė yra kilęs iš vardo Birė/Biras pridedant priesagą -ut-. Manoma, kad pats vardas yra kilęs iš lietuviškas žodžio bir-ti (su balsių kaita iš ber-ti).

MOKSLINIS KOMENTARAS Piliakalnyje stovėjo Palangos pilis, kurią 1161 m. puolė ir birželio 15 d. užėmė danai. Palanga kaip kuršių pilis minima 1253 m. Pagal istorinę tradiciją apie 14 a. vidurį iš Palangos kunigaikštis Kęstutis jėga išsivežė vaidilutę Birutę, tapusią jo žmona.

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (vėlyvasis)

CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (ankstyvieji)

CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (vėlyvieji)

LOKALIZACIJA: Birutės kalnas, kln., , Palangos m. sav., Klaipėdos apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

LITERATŪRA: Leidinio aprašas, P. 164-167

LITERATŪRA: Leidinio aprašas

LITERATŪRA: Leidinio aprašas

LITERATŪRA: Leidinio aprašas

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Paminklas kunigaikštienei Birutei (Lauksodis, Pakruojo r.)
Legenda apie Kęstutį ir Birutę
Senųjų Trakų piliavietė

INTERNETO NUORODOS:
http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html Birutės kalno paleoastronominio įrenginio rekonstrukcija.
http://discovery.ot.lt/cfair99/zymiosvt/jkazlaus/l_index.htm Birutės kalno paleoastronominio įrenginio rekonstrukcija.
http://195.182.67.68/DB/pilnas.jsp?mc=1814 Paminklosauginė informacija.

Spausdinti

Atgal