Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Archeologijos objektas
Archeologija

PAVADINIMAS: Santakos pilkapynas (Vilniaus r.)

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Archeologijos panorama

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Santakos pilkapių (Vilniaus r.) tyrimų duomenys

ANOTACIJA: 4/5–6 a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros paminklas. Rasta griautinių ir degintinių kapų.

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Santakos pilkapių grupės (Vilniaus r.) planas
Santakos pilkapių (Vilniaus r.) tyrinėjimai 2000–2003 m.
Santakos pilkapių (Vilniaus r.) tyrinėjimai 2000–2003 m.
Santakos pilkapių (Vilniaus r.) tyrinėjimai 2002 m.
Buivydžių apylinkių (Vilniaus r.) archeologijos paminklų žemėlapis

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

FIZINIAI PARAMETRAI

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1226 P

MOKSLINIS KOMENTARAS Pilkapių struktūra, kapų įranga ir įkapės be didesnių diskusijų leidžia 2000–2003 m. Santakoje ištirtus kapus datuoti 5–6 a. Santykinai ankstyviausiam laikotarpiui gali priklausyti pilkapis 1. Be to, jog jame mirusysis buvo palaidotas nesudegintas, čia pažymėtini iki šiol vien tik ankstyvojo Rytų Lietuvos pilkapių kultūros etapo kapuose (3–5 a. vidurys) randami žalvariniai cilindrėliai. Galbūt laikotarpiu apie 5 a. vidurį turėtų būti datuojamas ir pilkapis 2, kuriame rasta po 2 griautinius ir degintinius kapus, tačiau tai apsunkina atitinkamų daiktinių rodiklių nebuvimas. Pilkapių 3 ir 6 kapai pagal įkapes (rantytą verpstuką ir pjautuvą aukštyn atriestu smaigaliu) datuojami 5–6 a. Tam pačiam laikotarpiui, matyt, priskirtinas ir pilkapio 5 kapas. Pilkapio 4 kapas 2 pagal įkapes (B formos diržo sagtį ir ietigalį kalavijo formos plunksna) datuojamas laikotarpiu nuo 5 a. antrosios pusės iki 6 a. pradžios. Kartu šis antrinis pilkapio kapas rodo, jog iš santykinai ankstesnio laikotarpio yra kilęs pilkapio 4 kapas 1 su vienintele įkape – geležiniu smeigtuku. Tai, jog lobių ieškotojai 1999 m. aptiko taip pat 5 a. antrosios pusės – 6 a. laikotarpiui būdingą kapą, įkastą į pilkapio (31 – pagal detalųjį planą) pakraštį maždaug už 120 m į Š–ŠV nuo archeologinių tyrimų vietos, teikia pagrindo manyti, kad bent jau centrinėje pilkapyno dalyje išsidėstę pilkapiai (apie 50–60 pilkapių) yra kilę iš vieno ir to paties vidurinio geležies amžiaus laikotarpio. Pilkapių 1, 2, 4 ir 6 tyrimų rezultatai leidžia kalbėti apie tam tikrus specifinius (galbūt iš dalies ir lokalinius) Santakos pilkapių bei kapų įrangos, laidosenos bruožus ir mirusiųjų kulto elementus. Tačiau apibendrintai tarus, 5–6 a. Santakos bendruomenė, remiantis šešių pilkapių tyrimų rezultatais, nedaug kuo skyriasi nuo kitų to meto Rytų Lietuvos pilkapių kultūros atstovų. Šis 5 a. antrosios pusės – 6 a. horizontas, visų pirma atstovaujamas išraiškingo vyrų įkapių komplekto (diržo sagtimis B formos priekine dalimi, geležinėmis lankinėmis segėmis aukštu lankeliu, siauraašmeniais pentiniais kovos kirviais su atkraštėmis, antskydžiais ir kt.), žymi antrojo Rytų Lietuvos pilkapių kultūros etapo pradžią. Geografine prasme, jis apima kur kas didesnę teritoriją negu ta, kurioje buvo paplitę 3–5 a. vidurio pilkapiai. Antrojo Rytų Lietuvos pilkapių kultūros etapo pilkapynai neretai buvo kuriami naujose vietose, kurias paprastai charakterizuoja ir tam tikra gamtinė aplinka (smėlingos vietovės, upių slėniai ir kt.). Tai galioja ir kalbant apie Santakos pilkapyną. Galimas dalykas, kad jį palikusių bendruomenininkų pirmtakai dar gyveno kitomis sąlygomis – apie 2,5 km į P esančiose moreninėse aukštumose, kur būta Varapniškių pilkapyno, įkurto ne vėliau kaip 3 a. pabaigoje.

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (senasis)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (vidurinis)

LOKALIZACIJA: Santaka, k., Buivydžių sen., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Taurapilio pilkapynas (Utenos r.) To paties laikotarpio Rytų Lietuvos pilkapių kultūros paminklai.

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal