|
os objektas PAVADINIMAS: ANOTACIJA: TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINIS KOMENTARAS Rutulinių amforų kultūra yra viena iš geriausiai ištirtų Vidurio Europos neolito kultūrų. Šios kultūros bendruomenių apgyvendinta teritorija beveik pilnai apėmė Elbės, Oderio ir Vyslos upių baseinus, pietryčiuose ji siekė Dniestro ir Pruto aukštupius iki pat Dniepro vidurupio. Išskiriamos trys teritorinės šios kultūros grupės vakarinė Vokietijoje, centrinė, arba Lenkijos, ir rytinė Ukrainoje ir Moldavijoje. Pavienės rutulininkų salos randamos ir gerokai nutolusios nuo jiems skiriamos teritorijos. Rutulinių amforų kultūra gyvavo beveik 2 tūkstančius metų nuo 4000/3600 iki 2100/1950 m. pr. Kr., tačiau jos klestėjimo arba klasikinis laikotarpis truko trumpiau nuo 3250/3100 iki 2400/2150 m. pr. Kr. Kultūra pažįstama iš gyvenviečių ir kapų tyrinėjimų. Būdingiausi palaidojimai kapai akmeninėse dėžėse-cistose. Mirusieji laidoti dažniausiai nedeginti, paguldyti suriestoje padėtyje. Viename kape dažnai palaidota keletas asmenų skirtingu laiku. Būdingiausios įkapės keramikos indai amforos, vazos ir dubenys, puošti pailgų įspaudėlių (stulpelių) ir virvutės ornamentais. Kapuose taip pat randama gludintų titnaginių kirvelių ir gintaro papuošalų, kurie, manoma, buvo brangūs, prestižiniai daiktai. Kapuose dažnai randama gyvulių kaulų, žinomi ir pavieniai naminių gyvulių palaidojimai. Gyvenvietės buvo nedidelės, jose stovėjo vienas, daugiausia du nedideli netaisyklingo keturkampio pavidalo stulpinės konstrukcijos pastatėliai. Daug gyvenviečių visai be pastatų, jos interpretuojamos kaip trumpalaikės stovyklavietės. Gyvenviečių keramika kiek skiriasi nuo randamos kapuose ji mažiau ornamentuota, įvairesni indų tipai. Taip pat gyvenvietėse randama titnago dirbinių ir laukinių bei naminių gyvulių kaulų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
