|
Tautosakos objektas PAVADINIMAS: Pasaka [Šuniu ir žvirbliu paverstas vyras] AT 449 ANOTACIJA: Strielčius skundžiasi artojui, kad jo nušauta stirna pabėgusi. Artojas sako, kad jo vienas jautis - pati, kitas - sūnus. Papasakoja, kad jo namiškiai buvę raganiais, sudavę rykštute ir pavertę jį šuniu. Jis pasilikęs su piemenimis, bet vėliau jį nupirkęs ponas. Jis išgelbėjęs to pono vaiką, kurį norėjęs vilkas sudraskyti. Vėliau jis iškeliavęs aplankyti namiškius, tačiau pati jį pavertusi žvirbliu. Per užgavėnes vaikai jį pagavę ir taip jis papuolęs raganiui, kuris anksčiau buvo pasivertęs vilku ir grobęs vaikus. Raganius jį nupešęs ir išmetęs lauk. Žvirblis įlindęs į tvartą, kur rytą jį atranda, atverčia žmogumi, įduoda rykštukę, kuria jis savo pačią ir sūnų paverčia jaučiais. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 449, Karaliaus šuo, [47; 1] AT 449 MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinis siužetas, visoje Lietuvoje užrašyti 46 variantai. Plg. šio leidinio Nr. 152. Šios pasakos pradžia nepaprastas medžiotojo nuotykis - neretai sekama pirmuoju asmeniu. Dažniausiai nuotykio nepaprastumas ypač pabrėžiamas, jis primena melų pasakoms būdingus paradoksus: pabėga keptas zuikis, pusė stirnos ir pan. Medžiotojas visiems pasakoja apie savo nuotyki, o jam atsakoma, kad būna didesnių stebuklų. Medžiotojas eina ieškoti stebuklų ir sutinka žmogų, kuris pasakoja, kaip jis buvo paverstas šuniu ir žvirbliu. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
