|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: Pasaka AT 500 + 533A [Kaip karalius norėjo savo dukterį už velnio ištekinti] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 6 tomas ANOTACIJA: Karalius turėjo dukterį, kurią nusprendė ištekinti už to, kuris jos vardą įmins. Karalaitės vardą įminė velnias ir karalius, laikydamamsis žodžio, išleido savo dukterį už jo. Karalaitė nenorėdama tekėti už tokio pajuodėlio, sėdo ant savo mylimo kumeliuko ir pabėgo. Kumeliukas ją nunešė už marių, kur ji sutiko medžiojantį karalaitį. Karalaitis vedė mergelę. Po vestuvių, jam išjojus į karą, karalaitė liko gyventi su savo vyro močiaka. Karalaitė susilaukė dviejų sūnų. Močiaka parašė vyrui, kad jo pati pagimdė nei žvėrį, nei žmogų ir liepė karlaitę su jos sūnumis sudeginti gyvus. Karalaitė sėdo su vaikais ant savo kumeliuko ir išsigelbėjo, o močiaką kumeliukas įspyrė į žarijų duobę. Nunešė kumeliukas juos į nežinomą šalį ir liepė jį papjauti, akis išimti, kūną sukapoti ir tuos gabalus išsvaidyti. Karalaitė taip ir padarė. Kur užkasė kumeliuko akis, atsirado šaltiniai. Vieno šaltinio vanduo gydė akis. Karalaitis grįžęs iš karo ir sužinojęs, kas atsitiko, iš sielvarto neteko regėjimo. Sužinojęs apie karalienę, kuri akis gydo, nujojo pas ją ir pažino, kad tai jo pati. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 533, Kalbanti arklio galva, [3] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 500, Velnio vardas, [16] MOKSLINIS KOMENTARAS Literatūrinės kilmės atspalvio pasaka. Atskirais motyvais siejasi su AT 500, 533 A stebuklų pasakų tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
