|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: Mitologinė sakmė apie pavojus būnant prie numirėlio PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas ANOTACIJA: Buvo tokia šalis: žmogui mirus, pirmą naktį niekas negalėjo būti prie jo, nes jis tą pasmaugdavo. Numirė žmogus. Jį pašarvojo, o ant stalo paliko žiburį, valgyti ir gerti. Pro šalį važiavo ponas su tarnu, su jais bėgo mažas šuniukas. Jie įėjo į stubą, atsisėdo už stalo ir giedojo. Tik šuniukas vis žiūrėjo į karstą ir staugė, lojo, urzgė. Po kurio laiko nukrito karsto dangtis ir atsikėlė numirėlis. Išbėgęs į lauką, jis nusuko pono arkliams galvas, o grįžęs - puolė su jais imtis. Ėmėsi numirėlis su vyrais tol, kol užgiedojo gaidžiai. Tada numirėlis atsigulė į karstą. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
