|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: Pasaka AT 361 [Nesiskutęs ir nesikirpęs jaunikaitis] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo sūnų. Paaugęs sūnus pradėjo neprausti burnos, nekirpti nei plaukų, nei nagų. Kai sūnui suėjo dvidešimt metų, tėvas jam liepė susirasti mergą ir vesti. Turtingos mergos nuo jo bėgo, tačiau tame kaime buvo neturtingas žmogus, kuris turėjo tris dukras. Pirmoji duktė pasakė, kad geriau nusiskandins nei tekės už tokio, antroji, - kad geriau pasikars, o trečioji - pagalvojo, kad jį reikia tik apvalyti, todėl sutiko. Prieš vestuves bernas nusikirpo plaukus, nagus, nusiprausė, apsirengė naujais drabužiais. Kai seserys pamatė jį, tai viena nusiskandino, o kita - pasikorė. Važiuojant jauniesiems iš tuoktuvių bažnyčioje, juos pasivijo juodas ponas. Kadangi bernas gavo vieną, o ponas - dvi, tai jis pripylė vyrui pilną krepšį auksinių pinigų. Paaiškėjo, kad tas ponas buvo velnias. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 361, Sutartis nesiprausti, [109; 5] MOKSLINIS KOMENTARAS Iš latvių ši pasaka užrašyta 106 kartus, iš estų 25, suomių 72, Suomijos švedų 10, danų 22, vokiečių 27, lenkų 16. Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių turima 113 variantų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
