|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 7 106-24 Pasakojimas apie šarvojimo ir laidojimo papročius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas ANOTACIJA: Mirusysis prausiamas, guldomas ant šiaudų, švarinamas, aprengiamas išeiginiais drabužiais ir paguldomas ant baltai aptiestos lentos. Uždegama žvakė, pastatomas kryžius. Mažas vaikas, nevedęs ar netekėjusi apkaišoma žolynais, gėlėmis. Giedamos šv. giesmės, kalbamos maldos. Ant šermenų stalo būna padėta duonos, druskos, alaus. Jeigu valgoma, tai kamaroje. Duobkasiais, dažniausiai, kviečiami kaimynai, o karstas daromas įpusėjus šermenims. Turtingieji karstus dažo, vargšai - ne. Karstą dirbę meistrai sočiai vaišinami. Į karstą klojamos skiedros, kurios užtiesiamos balta drobe arba muslinu. Prieš mirusiojo išlydėjimą ant karsto viršaus žvake išdeginamas kryžius, giedamos šv. giesmės. Jei bažnyčia toli, važiuojama vežimais. Ant kapo su kastuvais įspaudžiamas kryžius, po to sodinami žolynai ir gėlės. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
