|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 8 172-104 Pasaka AT 1654 [Apie žmogžudžius ir numirėlį] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas ANOTACIJA: Buvo draugai - račius ir kalvis. Vyrai rado skatiką ir sutarė, kad vieną savaitę jį nešiosis vienas, kitą - kitas. Kai skatikas teko kalviui, jis nutarė apsimesti mirusiu, kad nereiktų duoti skatiko draugui. Kalvis neva mirė, jį paguldė į karstą, kurį pastatė bažnyčioje. Račius nakčiai liko bažnyčioje. Naktį į bažnyčią atėjo žmogžudžiai. Jie atsinešė pinigus, kuriuos pasidalino. Liko sidabrinis diržas. Vyrai sutarė, kad jis atiteks tam, kuris perkirs karstą. Kalvis iš baimės šaukė keltis negyvėlius, numetė karsto dangtį. Žmogžudžiai paliko pinigus ir pabėgo. Račius ir kalvis juos pasidalino, diržą pasiliko kalvis. Račius vis gailėjo skatiko. Kai žmogžudys atėjo prie bažnyčios, kalvis nutraukė jam kepurę ir atidavė račiui už skatiką. Žmogžudys pagalvojo, kad bažnyčia pilna šventųjų. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1654, Plėšikai prie numirėlio, [93; 7] MOKSLINIS KOMENTARAS Apie laimingų atsitiktinumų pasaką žr. šio leidimo II tomo 107 paaiškinimą. Lietuvoje užrašyta 101 šios pasakos variantas. J. Basanavičiaus rinkiniuose jų spausdinta: BsLPY 1 135, 2 107, 186, 3 127. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
