Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 184-I Laidotuvių rauda [Tėvas beturtis apraudoja dukterį I]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Tėvas aprauda mirusią dukterį. Klausia, kodėl ji sugalvojo palikti jį senatvėj be užuovėjos. Kai augino nuo mažų dienų, galvojo, kad bus prie ko priglausti galvelę. Užaugino į didesnius metelius, išleido su dideliu pulkeliu, surado mažą kraitelį pagal jo turtelį, nes neturi nei savo žemelės, nei namelio. Bet rengė kuo geriausiai, gailėjo. Dabar neturi prie ko glaustis, nėra kas paramintų širdelę. Nėra giminės pulkelio, nei didelio turtelio, tik vargelis, jiems meilūs žodeliai buvo turtelis.

TURINYS:
[Tėvas beturtis apraudoja dukterį] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Neturtingas tėvas aprauda mirusią dukterį. Greta įprastų tradicinių akcentų – dukros gerumo, jautrumo, savo skausmo jos netekus, įprastų žadinimo, kėlimo, kalbinimo, vargo, kurs laukia tėvo ir t. t. motyvų čia įsiterpia ir labiau asmeniniai išgyvenimai. Raudotojas ne kartą užsimena, kad dėl to, jog jis neturtingas, giminės su juo nesigiminiuoja, o dukteriai mirus, ir „visi atšalo“ (V rauda). Jis skiriasi su paskutiniu artimu žmogumi, kiti jau anksčiau palaidoti. Tėvas prašo dukros užtarimo, kad prisiegėlė „neišvarytų iš šitos pirkaitės“. Prašo netingėti melsti Dievo ir Panelės Švenčiausios ir jį priimti į tą kalnelį. Iš viso su kalnelio vaizdu susiję pusė (V–VIII) raudų.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal