Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 185-II Laidotuvių rauda [Tėvas beturtis apraudoja dukterį II]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Tėvas aprauda mirusią dukterį. Buvo sunku senam ją auginti – visus namiškius paėmė Dievulis, tik tą vieną buvo palikęs. Jis galvojo, kad dukrelė jį apraudos ir palaidos aukštam kalnely. Klausia, ko ji užpykusi, ar negražiai ją augino, negerai mokino, ar ne puikiai išleido. Prašo, kad dukrelė prašnekėtų ir pasakytų, kaip dabar ją išleisti – negali sukviesti jaunimėlio, tik sukvietė liūdnus katorėlius. Vėjelis pučia, lietus lyja, vis ant jo seno, glausis prie pilko akmenėlio, padės ant kelmo, kur augo liepelė, galvelę. Bet akmenėlis šaltas nesiglaudžia, kietas medelis, užgauna šiaurus vėjelis.

TURINYS:
[Tėvas beturtis apraudoja dukterį] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Neturtingas tėvas aprauda mirusią dukterį. Greta įprastų tradicinių akcentų – dukros gerumo, jautrumo, savo skausmo jos netekus, įprastų žadinimo, kėlimo, kalbinimo, vargo, kurs laukia tėvo ir t. t. motyvų čia įsiterpia ir labiau asmeniniai išgyvenimai. Raudotojas ne kartą užsimena, kad dėl to, jog jis neturtingas, giminės su juo nesigiminiuoja, o dukteriai mirus, ir „visi atšalo“ (V rauda). Jis skiriasi su paskutiniu artimu žmogumi, kiti jau anksčiau palaidoti. Tėvas prašo dukros užtarimo, kad prisiegėlė „neišvarytų iš šitos pirkaitės“. Prašo netingėti melsti Dievo ir Panelės Švenčiausios ir jį priimti į tą kalnelį. Iš viso su kalnelio vaizdu susiję pusė (V–VIII) raudų.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal