Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 199-II Laidotuvių rauda [Vyras pačią aprauda II]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Vyras aprauda mirusią žmoną. Klausia Dievulio, ką darys, kai sugrįš į namelius ir neras savo pačios. Prašo varpelių kuo grasiai skambėti, būgnelių kuo garsiau būgnyti. Verkia maži vaikeliai, budina motinėlę. Nepabijo pati šaltos žiemos, gilaus sniego, keliaus į aukštą kalnelį. Prašo žmonos tarti nors vieną žodelį, nuraminti širdelę. Sukviestos giminės, seserėlės kukavo kaip gegužės, budino pačią. Dabar palaidos mylimąją, nebematys jos. Vyras prašo, kad Dievulis padėtų užauginti vaikelius.

TURINYS:
[Vyras pačią aprauda]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Jaunas vyras, likęs su pulku mažų vaikelių, aprauda žmoną. Iš raudos matyti, kad jis buvo išvykęs į svetimą šalį ir suvokia, kaip jai vienai buvo sunku. Į raudą yra įsiterpę detalių, kurios rodo, kad laidota žiemą. Pirmoji rauda pabaigiama (3 fragmentas) raktų, kurie uždarys ją, motyvu.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal