Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 220-VIII Laidotuvių rauda [Motina garbsto sūnų VIII]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Motina aprauda mirusį sūnų. Ji buvo prikrovusį sūnui kraitį, o dabar išdabino baltais marškinėliais, apjuosė šilkų juostele, uždėjo juodą kepurėlę, aukso žiedelį. Po galvele padėjo ne pūkų pagalvėlę, bet drobės impilėlį, prikištą žalio šieno. Kviečia sūnelį atsikelti, pažiūrėti į veidrodį, ar jam patinka visi jo aprėdai. Kai motulė augino vaikelius, nemiegojo, bet vaikelių nevargino, pati dirbo sunkius darbelius, rengė kraitelį. Galvojo, kad išleis į kitą šalį, o dabar į aukštą kalnelį turi išleisti sūnelį, kuriam vietoj margos skrynelės subudavotas tamsus namelis.

TURINYS:
[Motina garbsto sūnų] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS I–III, VII–IX tekstai – motina rauda mirusio sūnaus. IV ir VI – rauda seserys brolio, o V – giminės. Apraudama ką tik iš tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje sugrįžusio sūnaus netektis (I tekstas). Toliau motina žada sukviesti seseris, gimines, kad padėtų žadinti sūnelį. Trečiame tekste prirauda motina atvykusioms sūnaus seserims. Po seserų ir giminių raudų – vėl motinos žodžiai. Sūnus kviečiamas išeiti laukan, išgirsti visų gyvulių, laukiančių užveizdėtojėlio, balsus (paprastai šis motyvas būdingas ryto raudai). Motina nugaili savo dalią, liekantį turtą, kurio nepanoro sūnus, ir kt. (VII tekstas). VIII rauda raudama aprengus sūnų. Ryškiau su apeiga siejasi ir XI rauda, raudama atnešus karstą, atėjus kunigui su vargonininku palydėti į bažnyčią.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal