Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 230-I Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja I]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sūnus aprauda motiną. Klausia, ar jai pabodo vaikelius jaunus auginti, darbelių mokyti. Jis tikėjosi, kad užaugs jų didelis pulkelis, sueis visi pas motinėlę, bus ramu pasikalbėti. Kas dabar pamokins, patars. Išleis pasiuntinį pas gimines, kvies jos brolelius ir seseles - gal jiems motinėlė tars žodelį. Motinėlė vargo didelį vargelį, mokė vaikelius, kad jiems nereiktų vargti, sakydavo, kad bus lengviau, kai paaugins didesnius vaikelius, bet išsiruošė į aukštąjį kalnelį.

TURINYS:
[Sūnus motiną apraudoja

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus „naujus namelius“, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal