|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 11 232-II Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja II] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas ANOTACIJA: Sūnus aprauda mirusią motiną. Atidunda kelelis, atvažiuoja jos brolis ir seserys, jis prašo motiną išeiti jų pasitikti. Dėdulių prašo, kad prakalbintų motulę - gal jų meilesni žodeliai, gailesnės ašarėlės. Motulė daug išvargo vargelių, padirbo darbelių, dabar būtų galėjusi pailsėt. Išėjęs ant didžio dvarelio jis pažiūri į visas šaleles, nemato motinėlės. Motinėlė guli aukštoj klėtelėj ant sausos lentelės, jos baltas veidelis. Nėra prie ko glaustis reiks glaustis prie liepelės, nes nebėra motinėlės, kuri glaudė, kalbėjo meilius žodelius, mokino geriausio. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus naujus namelius, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
