Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 234-III Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja III]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sūnus aprauda mirusią motiną. Bučiuoja motulės kojas, kad išbraidžiojo purvynėlį, numynė kelelį, kad ėjo į bažnyčią, vedėsi vaikelius, mokė. Dabar tegul pailsi. Vaikai eis kas šventą nedėlią į bažnyčią ir aplankys aukštąjį kalnelį. Dėkoja, kad gražiai augino, razumniai mokino, užjausdavo iš darbelio grįžusius. Sunku dideliam medeliui tuščiam lauke, kraiposi vėjeliui pučiant – taip ir sūnus dairosi į giminę, ar kas nepriimtų, bet neatsiranda. Turbūt nemeilūs žodeliai, negailios ašarėlės, kad motulės neprakalbina.

TURINYS:
[Sūnus motiną apraudoja]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus „naujus namelius“, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal