Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 236-IV Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja IV]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sūnus aprauda mirusią motiną. Tegul neramina jo dėdės ir tetos, jau nemažų jis metų, niekas nenuramins, kad nebėra motulės. Kad kas pažadintų motulę kokiais nors žodžiais, tai atiduotų pusę turto, nes motinėlė ir jos meilūs žodeliai – didžiausias turtas. Paukšteliai ulba, tik jis gailiai vaitoja – gal nemokėjo motinėlės klausyti. Dabar klausytų jos kas minutėlę, pavaduotų ją kas valandėlę, jei tik ji atsikeltų.

TURINYS:
[Sūnus motiną apraudoja] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus „naujus namelius“, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal