Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 238-V Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja V]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sūnus rauda mirusios motinos. Klausia ką daryti su naujai pastatytais nameliais. Jis parūpins motulei kuo gražiausią, kuo puikiausią grabelį. Dabar iškeliaus motinėlė į aukštą kalnelį, ten ras tėvulį, jos prisiegėlį. Prašo pasakyti jam, kad liko vaikai siratėliai, be užvėjėlės. Kaip tuščiam lauke akmenėlis, tai vaikai likę be savo motinėlės. Sūnus rūpinasi, kad jie likę vieni nedykinėtų, prižiūrėtų namus, dėkoja už pamokymus, už gerus žodžius. Sako, kad suėjo visi kaimynai, prašo motinėlės, kad nors jiems padėkotų.

TURINYS:
[Sūnus motiną apraudoja]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus „naujus namelius“, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal