Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 242-VIII Laidotuvių rauda [Sūnus motiną apraudoja VIII]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sūnus rauda mirusios motinos. Išneša motinėlę iš bažnyčios į aukštą kalnelį. Aplaistys žemę gailiom ašarom, kad neapdulkėtų grabelis. Leidžia grabelį į žemę. Sesulės tegul maldauja, kad motinėlė nors per sapnus pasirodytų. Brolelis dabar bus joms ir už tėvelį, ir už motinėlę. Kai ateis pavasaris, pasodins ant kapo ievarėlį, kad čiulbėtų ant jo paukšteliai, įvairiais balsais budintų motulę.

TURINYS:
[Sūnus motiną apraudoja]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Sūnus aprauda motiną. Atskirose raudose yra motyvų, kurie rodo, kokioje situacijoje jos buvo atliekamos. Antai pirmoje užsimenama, kad dabar išleis pasiuntinį giminių sukviesti, antroje raudama atvažiavus motinos broliui ir seserims: motina keliama juos priimti, priverkiama atvykusioms tetulėms, dėdei. Trečia rauda raudama bučiuojant motinėlės kojas, dėkojant jai už viską. Ketvirtoji prasideda žodžiais, skirtais sūnų raminančioms tetulėms, dėdėms. Penktoje raudoje užsimenama apie motinai pastatytus „naujus namelius“, o šeštoje raudama dedant ją į karstą. Septintoji ir aštuntoji raudos susijusios su motinos išvežimu į bažnyčią, karsto uždengimu, varpų skambinimu, nešimu į aukštąjį kalnelį ir leidimu į duobę. Paskutiniai žodžiai kupini nevilties: nors budins paukšteliai, niekad jos nepribudins.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal