Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 258-III Laidotuvių rauda [Sesuo vyresnė apraudoja jaunesnę seserį III]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sesuo aprauda mirusią jaunesnę seserį. Seserys galvojo, kad joms teks apraudoti silpnos sveikatos motinėlę, o ne seserį. Lankys ją aukštam kalnely kas šventą nedėlėlę. Kaip bus liūdna rengti naujas stakles, austi plonas drobes be sesers. Papuošė jos grabelį žaliom rūtom. Klausia, turbūt jai patiko šita kelionė, kad sukvietė tokį didelį pulkelį patarnauti. Klausia, ar jai negaila palikti jaunimėlio ir motulės, ar nebus sunku aukštam kalnely be giminių ir brolelių. Prašo prakalbėti nors žodelį, kviečia brolius atsibusti iš miegelio, parkeliauti didelį kelelį, gal su jais seselė kalbės. Jei ji galėtų, kukuotų kaip gegutė, suprašytų girelės drabnuosius paukštelius, kad sulėktų ir čiulbėtų, kad seselę pribudintų. Sukvietė tėvelis giminėles – gal jie pabudins seserį iš ramaus miego.

TURINYS:
[Sesuo vyresnė apraudoja jaunesnę seserį] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Vyresniosios sesers raudos, mirus jaunesnei seseriai, siejasi su atskirais laidotuvių momentais. Tos sąsajos išryškėja iš kai kurių tekstų detalių ir pastabų. Antai pirmoje raudoje tarp bendrų sesers apgailėjimo motyvų įsiterpia frazės („oi, tai atnešė mūsų mocinėlė del tavį parėdėlius, oi, tai parėdysim savo sesułį paskucinį rozalį, oi, tai paguldzysim mūsų sesułį ant sausos lantełės“ – I tekstas, 8 fragmentas), rodančios, kokiu metu raudota. Antroje raudoje sesuo kreipiasi į kaimynų mergeles, kad nupintų rūtų vainiką įdėti „į grabelį“, o gale nugaili, kad anksčiau nedavė broliui žinios. Trečioje raudoje greta įvairių kitų motyvų – senos motinos nugailėjimo, pažado lankyti sesers kapą – skamba žodžiai, kad jau padarytas ko no gražiausias grabelis. Šis fragmentas toliau nustelbiamas nepabaigiamų mirusios sesers kalbinimų. Ketvirtos raudos pusę rauda teta, o antrą dalį – vėl sesuo, užsimenanti, kad jau atvyko brolis, gal jis prakalbins. Penkta rauda tarsi nupasakoja, kaip sesuo dedama į karstą, kaip ji išlydima į bažnyčią, o iš jos – varpams gaudžiant į aukštą kalnelį. Pamini ir „margi abrūsėliai“, su kuriais leidžiamas karstas, ir apibarstoma geltona „pieskełė“. Užbaigiama, kad jei žinotų sugrįšiant, „žaliais žolynėliais“ kelią nubarstytų. Liūdna gaila seserį palikti „vieną šitam kalnelyj“.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal