Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 262-IV Laidotuvių rauda [Sesuo vyresnė apraudoja jaunesnę seserį IV]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Teta ir sesuo rauda mirusiosios. Niekad negalvojo, kad sukvies tokioms liūdnoms ašaroms, tikėjosi, kad pakvies į vestuves. Klausia, kodėl taip pasiskubino išeiti iš giminėlės: gal užpyko ant tėvelių, gal galvojo, kad jie neparuoš kraičio, nesuvadins didelio pulkelio. Tėveliai laukia pargrįžtančių dukrelių iš bažnyčios, Onutės jau niekad nebesulauks. Jie galvojo, kad užauginę dukrelę turės užvadėlę, o dabar išrengė dukrelę į aukštą kalnelį. Yra visokių žmonių, kurie prašosi Dievulio priglaudžiami, o jis išsirinko jauniausią seserėlę. Pražydo ji kaip žalias žolynėlis ir nuvyto kaip lelijėlė. Paprašys jaunimėlio, kad palaidotų ją į aukštą kalnelį. Gavo žinelę nuo brolelio, kad jis parkeliaus. Išeina brolelio pasitikti, dėkoja, kad parkeliavo, kviečia įeiti vidun, gal kartu prakalbins sesulę.

TURINYS:
[Teta ir sesuo apraudoja mirusiąją]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Vyresniosios sesers raudos, mirus jaunesnei seseriai, siejasi su atskirais laidotuvių momentais. Tos sąsajos išryškėja iš kai kurių tekstų detalių ir pastabų. Antai pirmoje raudoje tarp bendrų sesers apgailėjimo motyvų įsiterpia frazės („oi, tai atnešė mūsų mocinėlė del tavį parėdėlius, oi, tai parėdysim savo sesułį paskucinį rozalį, oi, tai paguldzysim mūsų sesułį ant sausos lantełės“ – I tekstas, 8 fragmentas), rodančios, kokiu metu raudota. Antroje raudoje sesuo kreipiasi į kaimynų mergeles, kad nupintų rūtų vainiką įdėti „į grabelį“, o gale nugaili, kad anksčiau nedavė broliui žinios. Trečioje raudoje greta įvairių kitų motyvų – senos motinos nugailėjimo, pažado lankyti sesers kapą – skamba žodžiai, kad jau padarytas ko no gražiausias grabelis. Šis fragmentas toliau nustelbiamas nepabaigiamų mirusios sesers kalbinimų. Ketvirtos raudos pusę rauda teta, o antrą dalį – vėl sesuo, užsimenanti, kad jau atvyko brolis, gal jis prakalbins. Penkta rauda tarsi nupasakoja, kaip sesuo dedama į karstą, kaip ji išlydima į bažnyčią, o iš jos – varpams gaudžiant į aukštą kalnelį. Pamini ir „margi abrūsėliai“, su kuriais leidžiamas karstas, ir apibarstoma geltona „pieskełė“. Užbaigiama, kad jei žinotų sugrįšiant, „žaliais žolynėliais“ kelią nubarstytų. Liūdna gaila seserį palikti „vieną šitam kalnelyj“.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal