Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 264-V Laidotuvių rauda [Sesuo vyresnė apraudoja jaunesnę seserį V]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sesuo aprauda mirusią jaunesnę seserį. Įdėjo ją į naują namelį, papuoštą raštais ir rūtom. Ragina mirusiąją padėkoti tėvui, motinėlei, broliams ir seserims, jaunimėliui. Išlydi keliu į šventą bažnytėlę, po to į aukštą kalnelį. Prašo pasakyti, ar liūdna, ar linksma ten seselei gyventi, klausia, ar parkeliaus iš tenai, ar ne. Padėjo seserį ant žemelės, išleidžia margus abrūsėlius, apibarstys geltona pieskele. Nuneš ant kapelio rūtelių, žalių žolynėlių iš darželio, lankys kas šventą nedelėlę. Čiulba paukšteliai, ramina širdelę, bet nenuramins, neužmirš sesers meilių žodelių. Klausia, gal sugrįš nors už kelių metelių - ji lauktų, kelelį žaliais žolynais nubarstytų, seselę pasitiktų.

TURINYS:
[Sesuo vyresnė apraudoja jaunesnę seserį] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Vyresniosios sesers raudos, mirus jaunesnei seseriai, siejasi su atskirais laidotuvių momentais. Tos sąsajos išryškėja iš kai kurių tekstų detalių ir pastabų. Antai pirmoje raudoje tarp bendrų sesers apgailėjimo motyvų įsiterpia frazės („oi, tai atnešė mūsų mocinėlė del tavį parėdėlius, oi, tai parėdysim savo sesułį paskucinį rozalį, oi, tai paguldzysim mūsų sesułį ant sausos lantełės“ – I tekstas, 8 fragmentas), rodančios, kokiu metu raudota. Antroje raudoje sesuo kreipiasi į kaimynų mergeles, kad nupintų rūtų vainiką įdėti „į grabelį“, o gale nugaili, kad anksčiau nedavė broliui žinios. Trečioje raudoje greta įvairių kitų motyvų – senos motinos nugailėjimo, pažado lankyti sesers kapą – skamba žodžiai, kad jau padarytas ko no gražiausias grabelis. Šis fragmentas toliau nustelbiamas nepabaigiamų mirusios sesers kalbinimų. Ketvirtos raudos pusę rauda teta, o antrą dalį – vėl sesuo, užsimenanti, kad jau atvyko brolis, gal jis prakalbins. Penkta rauda tarsi nupasakoja, kaip sesuo dedama į karstą, kaip ji išlydima į bažnyčią, o iš jos – varpams gaudžiant į aukštą kalnelį. Pamini ir „margi abrūsėliai“, su kuriais leidžiamas karstas, ir apibarstoma geltona „pieskełė“. Užbaigiama, kad jei žinotų sugrįšiant, „žaliais žolynėliais“ kelią nubarstytų. Liūdna gaila seserį palikti „vieną šitam kalnelyj“.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal