|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 11 269-I Laidotuvių rauda [Anyta marčią aprauda I] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas ANOTACIJA: Anyta aprauda marčią, iš kurios negirdėjo pikto žodelio. Iš pradžių raudama marčiai dar gyvai esant, vaikeliai kviečiami prieiti prie jos. Jai mirus klausiama, ar neatjaučia vaikų ašarėlių. Martelė buvo kaip tikra dukra, visad kalbėjo meiliais žodeliais, keldavos ankstų rytą, apsidirbdavo visus sunkius darbus. Ji išaugus ant svetimų rankų, žinojo, kaip seną prižiūrėti. Meilūs buvo martelės žodeliai, meilios buvo martelės rankelės. Dabar kukuoja jie kaip gegutės, budina martelę. Prašo keltis, palaiminti savo vaikelius. Jei anyta būtų geresnės sveikatos, globotų vaikelius taip, kaip martelė ją globojo, dukros nebuvo tokios geros. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Anyta aprauda marčią kaip mieliausią ir artimiausią asmenį, kuri niekada jos neužgavo, visur nuo rūpesčių, darbų ją seną vadavo. Pirma rauda pradėta raudoti marčiai dar gyvai esant, kai vaikeliai buvo sukviesti prie jos. O nuo 4 fragmento raudama prie mirusios. 5 fragmente įterpta savita detalė: martelė sudraudė mažus vaikelius, kad jiej nebaladotų in sciklo langelį, kad jos senos iš miego nepribudintų. Iš 11 fragmento sužinome, kad marti išauginta ant svetimų rankelių, matė visokio vargelio, tai ji žinojo, kap senų šėnavocie, kap uvožocie. Per abi raudas ypač ryškiai išsakytas noras prakalbinti, pabudinti, išgirsti meilų žodelį (plg.: Ašarėłės mano per veidelius krinta, taryc jos pramuštų pilkų akmenėlį, cik nišbudzina mylimos martełės... II tekstas, 8 fragmentas). Žadama marčios nepamiršti, o baigiama prašymu paruošti jos raudančiai anytai kalnely vietelę. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
