Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 11 272-II Laidotuvių rauda [Anyta marčią aprauda II]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Anyta aprauda marčią, kurią vadina mylimiausia. Klausia, ar nebus sunku aukštam kalnely atsiskyrus nuo vaikelių, vyro. Ji neturi savo seserų ir brolelių, tai buvo meili mošelėms ir dieverėliams, dabar visi jos rauda. Prašo pagailėti jos senystės ir pasakyti meilų žodelį. Kalbina martelę iš abiejų pusių, bet vis neprakalbina. Lankys jos kapelį, kalbės žodelius, gal ten pabudins. Ašarėlės pramuštų pilką akmenėlį, bet neprižadina martelės. Anyta prašo, kad martelė paruoštų aukštam kalnely jai vietą.

TURINYS:
[Anyta marčią aprauda]

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Anyta aprauda marčią kaip mieliausią ir artimiausią asmenį, kuri niekada jos neužgavo, visur nuo rūpesčių, darbų ją seną vadavo. Pirma rauda pradėta raudoti marčiai dar gyvai esant, kai vaikeliai buvo sukviesti prie jos. O nuo 4 fragmento raudama prie mirusios. 5 fragmente įterpta savita detalė: martelė sudraudė mažus vaikelius, „kad jiej nebaladotų in sciklo langelį“, kad jos senos iš miego nepribudintų. Iš 11 fragmento sužinome, kad marti „išauginta ant svetimų rankelių“, matė „visokio vargelio, tai ji žinojo, kap senų šėnavocie, kap uvožocie“. Per abi raudas ypač ryškiai išsakytas noras prakalbinti, pabudinti, išgirsti meilų žodelį (plg.: „Ašarėłės mano per veidelius krinta, taryc jos pramuštų pilkų akmenėlį, cik nišbudzina mylimos martełės...“ – II tekstas, 8 fragmentas). Žadama marčios nepamiršti, o baigiama prašymu paruošti jos raudančiai anytai kalnely vietelę.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal